Šią savaitę vykusio šeštojo Regionų forumo metu Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė steigti naują ministeriją, kuri iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) perimtų regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo. Tokia ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Šis pasiūlymas sukėlė diskusijų ministerijose, o dabartinės valdančiosios partijos lyderiams abejonių: vieni kalba apie biurokratiją, premjerė Ingrida Šimonytė sako turinti kitą pasiūlymą. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Prezidento siūlymą vadina labiau parodomuoju.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija mato didelę prasmę įgyvendinti šią idėją. Regionų ministerija galėtų ne tik perimti funkcijas iš dabartinės VRM, taip pat kitų ministerijų, bet ir užtikrinti, kad nacionalinė politika geriau atitiktų regioninės politikos tikslus ir vietos gyventojų lūkesčius. Anot LVŽS frakcijos Seime seniūnės Aušrinės Norkienės, stebint dabartinių valdančiųjų užmojus buldozeriu naikinti regionuose mokyklas, sveikatos priežiūros įstaigas, bibliotekas ir kitas nuo kokybiško gyvenimo neatsiejamas paslaugas, kyla pagrįstas poreikis steigti ministeriją, kurios dėmesio centre būtų regionuose gyvenančių žmonių gerbūvis.
Frakcija pritaria šalies vadovo minčiai, kad efektyvus regionų koordinavimas jau yra tapęs strateginiu interesu, tad ministerijos lygio institucija yra reikalinga. Šiuo metu labiausiai trūksta tarpžinybinio koordinavimo nacionaliniu lygiu ir dėmesio, kad sklandžiai veiktų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, gautos lėšos būtų laiku ir tinkamai įsisavintos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nuolat kalba apie tai, kad pirmiausia tos lėšos, kurios numatytos regionams, turi juos ir pasiekti. Ne mažiau svarbu, kad regionų valdžios institucijos ir vietos bendruomenės būtų įtrauktos į investicijų planavimą ir galėtų nuspręsti, ko labiausiai konkrečiam regionui reikia. Tikėtina, kad šiandienes regionų problemas sukėlė ne tik dabartinių valdančiųjų atsainus požiūris į „kitą“, už Vilniaus burbulo esančią Lietuvą, bet ir tinkamai neveikiantis ir nepakankamai koordinuotas regioninės plėtros finansavimo modelis. Tai sukėlė neigiamų pasekmių, dėl ko mažėjo investicijos ir regionų plėtros tempai.
Dėl šitų ir kitų bėdų, šiuo metu regionai susiduria su didelėmis problemomis. Trūksta specialistų, infrastruktūros ir investicijų. Šiuo metu regionuose itin juntamas mokytojų, pardavimų vadybininkų, gydytojų bei nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Daugelyje vietovių dėl mažų atlyginimų ir profesijos prestižo problemų žmonės vengia rinktis šias profesijas, o kai kurie regionai kenčia nuo per mažos darbo jėgos pasiūlos apskritai.
„Lietuvos regionai dabartiniams valdantiesiems yra lyg podukra. LVŽS įsitikinimu, Regionų ministerija galėtų tapti įrankiu, padėsiančiu šiai podukrai suavėti geležines kurpes ir išsiveržti iš dabartinio sąstingio gniaužtų. Visgi akivaizdu, kad tam pirmiausiai reikalinga politinė valia. Mums, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, jos tikrai nestinga – mes visada buvome arčiausiai žmonių“, – teigia A. Norkienė.