2023 metų rugsėjo 24 dieną UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay pasirašytas dokumentas patvirtino Kauno modernistinės architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Taip Kauno optimistinė architektūra atsirado tarp ryškiausių viso pasaulio gamtos ir kultūros paveldo objektų. Apie pirmuosius metus tarptautiniame sąraše – pokalbis su Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėju Sauliumi Rimu ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadove Renata Vaičekonyte-Kepežinskiene.

Renata, jūs dalyvavote Kauno modernizmo architektūros paraiškos rengimo procese, o praeitų metų rugsėjį su Lietuvos delegacija iš Saudo Arabijoje vykusios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos atvežėte džiugią žinią apie penktąją Lietuvos vertybę UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Žvelgiant iš metų perspektyvos, kaip vertinate šį įvykį, jo reikšmę mūsų valstybei? Ar tarptautinėje bendruomenėje Lietuva ir Kaunas skamba garsiau?

Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė: Be abejo, šis įvykis yra reikšmingas valstybės, Kauno miesto pasiekimas, kuris atveria naujas tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, projektines veiklas, ekspertinius mainus, prisideda prie valstybės įvaizdžio ir matomumo kūrimo. Išskirtinai džiugu, kad penktoji vertybė liudija mūsų valstybės suklestėjimo laikotarpį, kuris atskleidžia modernistines visuomenės kūrimo raiškas. Iki tol Baltijos regionas buvo menkai pažįstamas, tarsi pilka zona pasaulio modernistinės architektūros raidoje.

Modernistinis Kaunas jau dabar yra nuolatiniame UNESCO dėmesyje. Šių metų Pasaulio paveldo komiteto sesijoje vienas iš darbotvarkės klausimų buvo skirtas šiai vertybei – Komitetas patvirtino Modernistinio Kauno išskirtinės visuotinės vertės aprašą. Per šiuos metus Lietuvos ekspertai, bendradarbiaudami su Pasaulio paveldo centru ir UNESCO patariamosios organizacijos ekspertais, suderino naują dokumento redakciją.

Mes dažnai akcentuojame naudą valstybei, tarptautinį matomumą, bet šis sėkme pasibaigęs 6 metų  procesas taip pat augino ir mūsų ekspertus. Šioje srityje taip pat matau didelę naudą. Įgyvendinę Kauno projektą, įgavome nepamainomą patirtį, stiprindami ekspertines žinias, įsisavindami UNESCO koncepcinę, strateginę sampratą, vertybinį požiūrį, procedūrinius, teisinius reikalavimus. Lietuva nebuvo teikusi nominacijos 18 metų; per šį laikotarpį ženkliai pasikeitė nuostatos, išaugo reikalavimai.  

Kita vertus, reiktų nepamiršti, kad turime penkias Pasaulio paveldo vertybes. Taigi, kaip pakankamai maža valstybė esame prisiėmę gana didelę atsakomybę. Tai įpareigojantis pripažinimas.

Pasaulio paveldo komitetas, priimdamas sprendimą įrašyti Modernistinį Kauną į Pasaulio paveldo sąrašą, įvardino nemažai veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti siekiant užtikrinti Kauno modernizmo verčių išsaugojimą ilgalaikėje perspektyvoje. Kokius svarbiausius namų darbus išskirtumėte?

Renata Vaičekonytė-Kepežinskiene: Įrašant Kauno modernizmo vertybę Pasaulio paveldo komitetas iškėlę tam tikras sąlygas, iš kurių svarbiausios – nustatyti ilgalaikes šios vertybės išsaugojimo priemones ir dar kartą apmąstyti globalias Kauno modernizmo vertes tarptautiniame kontekste bei Vidurio ir Rytų Europos regione.

Čia reikėtų išryškinti teritorijos tvarkymo plano parengimą, paveldosauginį reglamentavimą. Taip pat Pasaulio paveldo komitetas prašo patikslinti buferinės zonos ribas, kad neliktų abejonių dėl tinkamų vertingųjų savybių išsaugojimo priemonių. Komitetas prašo atlikti išsamesnę 1919-1939 m. laikotarpio pastatų inventorizaciją. Nominacijoje yra pažymėta, kad teritorijoje teisinę apsaugą turi virš 200 pastatų. Tačiau išlikusių – 1500. Taigi, prašoma tęsti tyrimus ir jų apskaitą, siekiant tiksliau įvertinti Kauno modernizmo paveldo būklę. Dar vienas labai svarbus reikalavimas – nustatyti aiškius mechanizmus, kurie užtikrintų naujos plėtros sąlygas vertybės teritorijoje.

Sauliau, kokie namų darbai jau atlikti, kas džiugina? Su kokiais iššūkiais šiame procese susiduriate?

Saulius Rimas: Pirmiausia norėtųsi pasidžiaugti tuo, kad pavyko išlaikyti gan artimą ryšį su nominacinės bylos rengėjais, kurie mus ir toliau konsultuoja bei talkina įgyvendinant Pasaulio paveldo komiteto rekomendacijas. Pastebėtina, kad rekomendacijų formuluotės yra gana abstrakčios, tad tiek paskiri ekspertai, tiek skirtingos institucijos, kurioms pavesta jas įgyvendinti, turi skirtingas vizijas dėl konkrečių veiksmų joms įgyvendinti. Tad daug laiko atima diskusijos ir kompromisų paieškos.

Bene sklandžiausiai ir operatyviausiai pavyko įgyvendinti rekomendaciją, susijusią su Kauno modernizmo išskirtinės visuotinės vertės pagrindimu – ekspertų darbo grupės pasiūlytos formuluotės buvo oficialiai patvirtintos šių metų Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, šią vasarą vykusioje Indijoje. Taip pat neblogai sekasi įgyvendinant įvairias edukacines, informacijos sklaidos priemones. Pavyzdžiui, šiais metais pradėjome naują konkursinę programą nevyriausybinėms organizacijoms, per kurią finansuojame 3 skirtingus NVO projektus: vieno iš jų apimtyje – 150 edukacinių ekskursijų apie modernizmo architektūrą pradinių klasių moksleiviams. Nemažėja ir Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programos apsukos – šiemet iš miesto biudžeto skirta beveik 2 mln. eurų privačių kultūros paveldo statinių tvarkybai.

Bene svarbiausia naujiena – pradėjo veikti oficialus modernistinio Kauno tinklapis: modernist.kaunas.lt. Kai kurios jo skiltys dar pildomos, tačiau pagrįstai tikimės, kad ateityje ši svetainė taps pagrindine informacijos sklaidos platforma apie tarpukario Kauną – tiek kaip UNESCO pasaulio paveldo, tiek kaip Europos paveldo ženklo vertybę.

Pagrindinis iššūkis visame šiame procese –  laiko ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Mūsų mažutė Kultūros paveldo skyriaus komanda esame atsakingi ne vien už UNESCO vertybės teritorijos, bet už viso miesto kultūros paveldo apsaugą, o taip pat – skulptūrų, paminklų bei atminimo ženklų įrengimą ir priežiūrą.  

Praėjus vieneriems metams, ar juntamas šis statusas ne tik miesto aplinkoje, bet ir priimant savivaldybės sprendimus? Kaip Kaunas, kauniečiai, priima šį naują titulą? Kaip tai atsispindi miesto gyvenime?

Saulius Rimas: Savivaldybės vadovybė visuomet suprato tarpukario laikotarpio paveldo vertę, bet eilinių miestiečių lygmenyje pasijuto išaugęs sąmoningumas. Labai džiugina atvejai, kai ir net be mūsų konsultavimo projektuotojai parenka artimas vietos dvasiai šaligatvių dangas, želdinius, atpažįsta, išsaugo ir integruoja autentiškus architektūros elementus. Taip pat žmonės pilietiškai reaguoja į pastebėtus įtartinus statybos ar nekokybiškos paveldo tvarkybos darbus.

Viename pokalbyje minėjote besitikintis, kad UNESCO statusas pritrauks modernizmu besidominčius turistus. Ar modernistinį Kauną atranda kitų šalių gyventojai? Kas labiausiai modernistiniame Kaune patraukia jų dėmesį?

Saulius Rimas: Pastebėtume, kad Laikinosios sostinės palikimas visuomet buvo Kauno išskirtinumas, tačiau įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą tarpukario tematiką dar labiau įtvirtino tai kaip miesto vizitinę kortelę. Iš kolegų žinome, kad tiek užsienio turistai, tiek iš kitų miestų į Kauną užklystančiai svečiai domisi modernistine architektūra, ieško įžymių prieškario asmenybių pėdsakų, lanko miesto muziejus ir kitas autentiškas vietas. Šią vasarą po rekonstrukcijos rotušėje atvėręs Kauno miesto muziejus 1919-1939 metų periodą pristato interaktyviomis ekspozicijomis. Taip pat neblėsta privačių „Art Deco“ ir „Amsterdamo mokyklos“ muziejų populiarumas. Apskritai, bendra turizmo statistika nuteikia optimistiškai – per pirmąjį šių metų pusmetį sulaukta 2 procentais daugiau lankytojų, o užsienio turistų skaičius išaugo 9 procentais.

Renata, matant kitų šalių, kurių vertybės įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą, veiksmus, kaip mūsų šalis galėtų išnaudoti šį naują titulą?

Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė:Šis tarptautinis statusas suteikia plačias galimybes dalyvauti įvairiose tarptautinėse programose, regioninėse ir pasaulinėse partnerystėse, tad įrašymo poveikis priklauso nuo pačios šalies proaktyvaus veikimo ir iniciatyvų. Privalome įdėti nacionalines, savivaldos ir privataus sektoriaus pastangas, finansus vystydami patrauklią turistinę infrastruktūrą, komunikaciją, siūlydami įvairias turizmo paslaugas, leidinius ir kokybiškus turizmo produktus, o taip pat kviesdami Kaune organizuoti reikšmingus tarptautinius UNESCO renginius ir projektus.

Šalys šį įgytą statusą siekia išnaudoti įvairiais lygmenimis – politiniu, diplomatiniu, ekonominiu ir, be abejo, kultūriniu. Pasaulio paveldo vertybės tampa šalies prestižo ir įvaizdžio dalimi, siejama su išskirtinumu kokybe, reikšme globaliu mastu. Šiam tikslui būtinas įvairių sričių atstovų susitelkimas – verslo, kultūros, mokslo, vietos bendruomenių. Vertybės teritorijoje turėtų būtinai atsirasti Modernistinio Kauno vertybės pristatymo ir informacijos centras, kuriame būtų išsamiai paaiškintas Kauno modernizmo išskirtinumas, jo vertė, miesto istorinės tradicijos, ypatumai. Taip pat lankytojai ten galėtų rasti visą reikalingą paslaugų spektrą, susijusius su modernistinio, tarpukario laikotarpio Kauno pristatymu. Šiame centre galėtų būti suteikiama aktuali informacija vietos gyventojams, savininkams, norintiems įsitraukti į modernistinio paveldo sklaidos ir išsaugojimo iniciatyvas.

Pripažinkime, kad Kauno modernistinės architektūros vertę nėra taip lengva paaiškinti. Todėl būtų reikalinga Kauno modernizmo pristatymo vieninga komunikacinė kampanija, kuri padėtų atskleisti miesto genius loci.

Išties, UNESCO skatina pasirinkti tvarias, alternatyvias turizmo formas, ieškant gyvos patirties, neapsiribojant vien turistinių objektų apžvalga ar suvenyrinių smulkmenų įsigijimu. Kol kas vienas geriausių tokios patirties pavyzdžių yra Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejai Kaune, kurie veikia ne kaip muziejinė laiko kapsulė, bet greičiau kaip Kauno modernistinės kultūros simuliacija, norintiems patirti materialią ir nematerialią šios epochos tikrovę. Tokių modernistinio paveldo pažinimo vietų turėtų ateityje atsirasti ir daugiau.

Apgyvendinimo paslaugas teikiantiems viešbučiams, svečių namams, ypač įsikūrusiems tarpukario laikotarpio pastate, pravartu apie tai komunikuoti, pristatant namo istoriją, o kartu ir miesto vertybes, kaip išskirtinę patirtį, kuriančią pridėtinę aplinkos vertę.

Šiemet minime Kernavės archeologinės vietovės įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 20-metį bei Vilniaus istorinio centro įrašymo į šį sąrašą 30-metį. Istorinių Lietuvos sostinių sąrašą UNESCO Pasaulio paveldo sąraše praeitais metais papildė Kaunas. Kokias šiame kontekste matytumėte sinergijos tarp šių vietovių galimybes? Ar tarptautiniame laike esame sėkmingų tokios sinergijos pavyzdžių?

Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė: Nacionaliniu mastu būtų galima pasvarstyti apie naujus kultūrinių kelių maršrutus, apimančius modernistinį paveldą visoje Lietuvoje. Taip pat, viena iš kultūrinio kelio idėjų galėtų būti sietina su Lietuvos istorinėmis sostinėmis. Beveik visos jos yra įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą – Vilnius, Kernavė, Kaunas. Tuo tarpu Trakai yra Preliminariame paveldo sąraše. Čia matyčiau reikšmingą galimybę pristatyti Lietuvos valstybingumo istoriją, išskiriant Laikinosios Kauno sostinės sukūrimo fenomeną. Šiai idėjai vystyti skirtas ir spalio 2 d. Kernavėje įvyksiantis „Istorinių miestų forumas“, kuriame susitiks istorinių sostinių idėjos autoriai, valdytojai, vietos gyventojai ir visi suinteresuoti asmenys. Forumo diskusijose bus siekiama aptarti, kur link juda istorinių sostinių idėja, kaip ją šiuo metu supranta visuomenė, kokios yra ir gali būti istorinių sostinių stiprybės, silpnybės, galimybės bei rizikos.

Mes taip pat turėtume išnaudoti ir regionines partnerystes. Šiuo metu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą siekiama įrašyti ir modernistinį Gdynės uostamiesčio paveldą Lenkijoje. Galbūt ateityje būtų pravartu plėsti kultūrinio kelio maršrutą, pristatant Rytų ir Vidurio Europos regiono modernizmo architektūrą, kuri dar nėra pakankamai pažinta. 

Visoms šioms idėjoms reiktų valstybinių institucijų palaikymo, bet taip pat ir privataus verslo sektoriaus įsitraukimo, pradedant turizmo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančių įmonių. 

Sauliau, kokie bus antrieji modernistinio Kauno kaip Pasaulio paveldo vertybės metai? Kokiais planais, lūkesčiais gyvena pats Kaunas, jo bendruomenė?

Saulius Rimas: Antrieji metai bus neišvengiamai intensyvūs ir darbingi – mums patiems reikės daug nuveikti tiek įgyvendinant Pasaulio paveldo komiteto rekomendacijas, tiek prisitaikant prie daugybės pokyčių paveldosaugos sistemoje, kuriuos atneš naujoji Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija. Bendrai miestui ir miestiečiams ateinantys metai turėtų būti neblogi – jei esamos tendencijos nesulėtės, ir toliau daugės atnaujintų istorinių pastatų, gatvių, viešųjų erdvių, tarp miestiečių dar labiau augs tarpukario Kauno palikimo išskirtinės visuotinės vertės suvokimas.