Viena iš svarbiausių šiuo metu sprendžiamų visuomenės sveikatos priežiūros problemų, su kuria susiduria, ne tik Lietuva, bet ir daugelis Europos šalių, – vaikų skiepijimo apimčių mažėjimas, dėl kurio kyla sergamumas tokiomis ligomis kaip tymai, kokliušas ir kt. Analizuojant situaciją pastebėta, kad skiepijimo situacija skiriasi ne tik tarp savivaldybių, bet ir tarp tos pačios savivaldybės gydymo įstaigų. Kokios gali būti to priežastys, ką galima padaryti, kad netolygumai išnyktų ir kuo daugiau vaikų būtų paskiepyta – visa tai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sprendžia kartu su savivaldybėmis, kurių skiepijimo apimtys mažiausios. Rugsėjo mėnesį aplankytos Trakų ir Elektrėnų savivaldybės, vizitus planuojama tęsti.
„Vaikų skiepijimo apimčių mažėjimo problemą sprendžiame kompleksiškai – didiname informacijos apie skiepijimą pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių sklaidą gydymo įstaigose ir visuomenėje, atliekame visuomenės apklausas apie atsisakymo skiepyti savo vaikus priežastis, aktyviai bendraujame su savivaldybėmis. Visgi šiuo metu didžiausią dėmesį norime skirti būtent bendradarbiavimui su tomis savivaldybėmis, kuriose skiepijimo apimtys yra mažiausios. Tik įsivardinę konkrečias problemas, išsiaiškinę, kas ir kuriame etape stringa, galėsime ieškoti ir surasti tinkamus sprendimo būdus ir taip spręsti susidariusią situaciją“, – sako NVSC vadovas V. Gruodys.
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Nuo nė vienos iš jų nepaskiepijama 95 proc. vaikų, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, kad būtų suvaldytas ligų plitimas. Lietuvoje jau trečius metus iš eilės septynmečių skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys nesiekia 90 proc. Pernai (2023 m.) šia vakcina septynmečių paskiepyta mažiau nei 2022 m. ir tai sudaro tik 85,72 proc. šios amžiaus grupės vaikų. Daugiausia 2023 m. septynmečių paskiepyta Alytaus apskrityje – 93,6 proc., mažiausiai – Klaipėdos apskrityje – 83,1 proc.
NVSC vadovas kartu su vakcinacijos mastus analizuojančiais NVSC Užkrečiamųjų ligų specialistais jau apsilankė Trakų ir Elektrėnų savivaldybėse, kur vaikų skiepijimo apimtys yra mažiausios Vilniaus apskrities savivaldybėse. Elektrėnų savivaldybėje skiepijimų apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės siekia 82,3 proc., o Trakų savivaldybėje – 85,4 proc. Aiškinantis galimas problemos priežastis ir analizuojant turimą informaciją, išryškėja skirtumai ne tik tarp atskirų savivaldybių, bet ir tarp tos pačios savivaldybės skirtingų gydymo įstaigų.
„Su savivaldybių vadovais ir kitais atsakingais atstovais diskutuojame, kaip galima būtų pagerinti situaciją. Matome, kad kai kurios gydymo įstaigos paskiepija beveik visus jose prisirašiusius vaikus. Kitos įstaigos paskiepija tik apie 60 proc. Aiškinamės, kokios gali būti tokių netolygumų savivaldybėje priežastys, kartu ieškome atsakymų į šį klausimą ir problemos sprendimo būdų“, – pasakoja NVSC vadovas V. Gruodys.
Per susitikimus diskutuojama apie tai, ar gydymo įstaigose atliekama vaikų nepaskiepijimo priežasčių analizė, ar jos turi planus, kaip gerinti imunizacijos rodiklius, ar keliama medikų kvalifikacija vakcinacijos klausimais, ar žinoma ir analizuojama, su kokiais kitais iššūkiais susiduria gydymo įstaigos.
NVSC ir Sveikatos apsaugos ministerijos vykdytos apklausos atkleidžia, kad vienos iš dažniausių priežasčių, kodėl atsisakoma skiepyti vaikus yra šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos apie vakcinas trūkumas, nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. Suklusti priverčia ir tai, kad dalis gyventojų, kurie dalyvavo NVSC 2023 m. vykdytoje apklausoje, nurodė, kad neskiepija savo vaikų, nes taip jiems patarė sveikatos priežiūros specialistas.
„Vaikų skiepijimo mastai sumažėjo ne per vienerius metus, jie mažėja nuo 2010 m. Tad ir atstatyti buvusius aukštus rodiklius pavyks ne per metus. Neskiepijimo priežasčių analizė rodo, kad turime dirbti visomis kryptimis – šviesti visuomenę, bendradarbiauti tiek su medikais, tiek su savivaldybėmis. Visus labai kviečiu vadovautis patikima medikų, atsakingų valstybės institucijų skelbiama informacija, pasitikėti mokslu ir nerizikuoti savo ir visos visuomenės sveikata“, – ragina V. Gruodys.
