Auginimo terpių gamintojų asociacijos (ATGA) organizuotame Baltijos durpių gamintojų forume, susitiko auginimo terpių gamybos pramonės lyderiai, kad aptartų tvarų ir atsakingą durpių naudojimą auginimo terpėse. Šių metų pagrindinė forumo tema buvo „Formuojant auginimo terpės ateitį žmonėms ir planetai“, kuri pabrėžia asociacijos narių įsipareigojimą diegti novatorišką praktiką, puoselėjančią žemę ir suteikiančią galimybę bendruomenėms. Forume dalyvavo daugiau kaip 270 dalyvių iš 130 organizacijų ir įmonių iš 17 šalių.
Pasak forumo organizatorės, Auginimo terpių gamintojų asociacijos (ATGA) vykdančiojo direktoriaus Giedriaus Kavaliausko, renginyje susirenkanti bendruomenė, tai tarsi judėjimas už novatorišką, atsakingą ir tvarų durpių naudojimą auginimo terpėse.
„Suprantame, kokia svarbi pusiausvyra tarp durpių terpių potencialo panaudojimo ir mūsų natūralių ekosistemų išsaugojimo. Pramonė šiuo metu yra ženkliai pasikeitusi. Anksčiau labiau buvome orientuoti į durpių gavybą. Šiuo metu daugiau nei 90 proc. asociacijos narių yra auginimo terpių gamintojai ir esame susitelkę į tvarumo aspektus. Mūsų tikslas – tvari pramonė. Jau dabar asociacijos nariai savo veikloje taiko aukščiausius standartus ir geriausią praktiką, o durpynus naudoja atsižvelgdami į aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius aspektus“, - sakė G. Kavaliauskas.
Forumo svečius pasveikinęs LR Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymėjo, kad šiuo metu pramonėje yra itin svarbus ekologijos, tvarumo klausimas. Tai tikrai aktualu auginimo terpių gamybos veikloje, nes kaip ir daugelyje pramonės sričių, šioje veikloje stebimi anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai.
„Siekiame dialogo su verslu dėl ŠESD, korekcijų teisiniuose aktuose dėl išnaudotų durpynų grąžinimo gamtai dalimis, skatiname, kad verslas kuo labiau prisidėtų prie durpių pramonės poveikio aplinkai ir nacionalinių klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo“, - pabrėžė Aplinkos ministras S. Gentvilas.
Jam pritarė ATGA vykdantysis direktorius G. Kavaliauskas, pažymėdamas, kad įmonių pareiga yra išeksploatuotuose plotuose atstatyti pelkinį režimą – rekultivuoti.
„Atsižvelgiant į reguliavimą ir norą prisidėti prie Klimato kaitos politikos, asociacijos nariai siūlo vykdyti rekultivaciją dalimis, nelaukiant visų plotų eksploatacijos pabaigos. Rekultivacija dalimis leistų sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, jį „sulaikyti ir užrakinti“, kas ateityje dalinai kompensuotų įmonių veikloje susidarančius CO2 išmetimus“, – teigė G. Kavaliauskas.
Jis pabrėžė, kaip kad visa Europos daržininkystės ir sodininkystės pramonė intensyviai dirba siekdama sumažinti durpių naudojimą augimo terpėse, pakeičiant jas alternatyviomis atsinaujinančiomis žaliavomis, taip ir Lietuvos pramonės įmonės ryžtingai imasi veiksmų šioje srityje.
„Lietuvos įmonės jau dabar naudoja įvairias alternatyvias žaliavas, tokias kaip medžio pluoštas, perlitas, kokosų pluoštas ir žievės kompostas ar sapropelis. Šios medžiagos padeda užtikrinti optimalias sąlygas augalų augimui ir tuo pačiu mažina durpių naudojamą kiekį auginimo terpėse. Įmonės glaudžiai bendradarbiauja su vietiniais augintojais ir mokslininkais, ieškodamos naujų sprendimų ir tobulindamos auginimo terpių sudėtį bei siūlydamos naujas sudėties ir įterpimo technologijas. Šis bendradarbiavimas yra esminis siekiant rasti veiksmingas alternatyvas durpėms ir užtikrinti, kad naujos medžiagos atitiktų tiek agronominius reikalavimus, tiek aplinkosaugos standartus“, – pažymi. G. Kavaliauskas.
Jo teigimu, Lietuvos pramonė stengiasi taupiai naudoti durpių išteklius, gamindama mišinius iš durpių ir alternatyvių medžiagų. Tai leidžia taupiau bei racionaliau naudoti Lietuvos gamtos išteklius, tuo pačiu užtikrinant, kad auginami augalai gautų visas reikalingas maistines medžiagas ir optimalias augimo sąlygas. Auginimo terpių gamybos pramonė žengia tvarumo linkme, aktyviai ieškodama ir taikydama naujoviškus sprendimus gerinant aplinkos būklę durpynuose.
Lietuvoje durpynai užima apie 650 tūkst. hektarų, iš jų durpių pramonė naudoja apie 2 proc, t. y. kiek mažiau nei 14 tūkst. ha. Šiuo metu beveik visa Lietuvoje išgaunama durpių žaliava naudojama augalininkystei, auginimo terpių gamybai.