Lietuvos bendrovė „Celltechna“, teikianti pažangias genų terapijos vaistų vystymo ir gamybos paslaugas farmacijos įmonėms Europoje ir JAV, ketvirtadienį Vilniuje atidarė pirmąjį ir vienintelį genų terapijos centrą Baltijos šalyse. Kartu pristatyta biotechnologijų miesto BIO CITY plėtra ir žingsnis į naują teritoriją, kurioje numatoma įkurti du papildomus gamybos centrus. Tikimasi, kad šis trijų dalių projektas, kurį sudaro net 9 biofarmaciniai centrai, per artimiausią dešimtmetį pritrauks apie 7 mlrd. eurų investicijų.
„Naujasis Genų terapijos centras taps dar viena svarbia „Bio City“, didžiausio Europoje gyvybės mokslų ir technologijų miesto, dėlionės detale. Jis žada mums tikslesnį genetinių ligų gydymą, pažangesnę mediciną ir geresnę mūsų žmonių gyvenimo kokybę. Tai yra nepaprastai vertinga investicija į mūsų sveikatą ir šalies gerovę. „Celltechna“ atidarymas leidžia su viltimi žvelgti į ateitį ir tikėtis dar didesnio gyvybės mokslų indėlio kuriant Lietuvos ekonomikos pažangą. Kartu tai yra įpareigojimas visam biofirmacijos sektoriui ir toliau siekti pritraukti investicijų, ugdyti talentus ir kurti pasaulinės reikšmės inovacijas”, – teigia Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Kuo daugiau Lietuvoje intelektinių, inovatyvių sprendimų, tuo stipresni būsime. Akivaizdu, kad tai yra mūsų ateitis. Puiku, kad yra tokių sektinų pavyzdžių, įrodančių, kokių aukštumų galima pasiekti Lietuvoje“, – teigia Lietuvos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Lietuvos gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektoriai jau dabar džiugina pasiekimais ir konkurencingumu su pasaulio geriausiais, tad kuo nuoširdžiausiai sveikinu šio projekto plėtrą, kuri įkūnija ambiciją įsitvirtinti tarp srities lyderių. Linkiu, kad „Bio City“ taptų pažangos sinonimu ir vieta, kur bręs ryškiausi mokslo talentai ir inovacijos, kuriančios išskirtinę mokslinę ir ekonominę vertę“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad per pastaruosius metus mūsų šalies gyvybės mokslų sektorius įsitvirtino kaip vienas veržliausių Europoje. „Atidaromas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras – tai dar vienas žingsnis pirmyn kuriant pasaulinio lygio gyvybės mokslų infrastruktūrą mūsų šalyje. Dėkoju „Northway“ už lyderystę šioje srityje ir plėtojant didžiausią Europoje biotechnologijų miestelį, kuris prisidės prie dar spartesnio Lietuvos gyvybės mokslų augimo“, – sakė A. Armonaitė.
Genų terapijos centro atidarymas Vilniuje žymi svarbų etapą - antrosios BIO CITY projekto dalies pirmojo pastato užbaigimą. 8 000 kvadratinių metrų centras, kuriame jau veikia aukščiausios klasės inovatyvi įranga, pastatytas ir įrengtas vos per metus.
Iš viso biotechnologijų miesto projektą, kuris taps didžiausiu Europoje, sudaro trys dalys: BIO CITY I, BIO CITY II ir BIO CITY III. Ši unikali biotechnologijų ekosistema mūsų šaliai leis stiprinti regioninę lyderystę genų ir ląstelių inžinerijos srityje, bei pritaikyti pažangius mokslo atradimus visuomenės gerovei.
BIO CITY I: Pradžia – prieš 20 metų
Pasak projekto kūrėjo prof. Vlado Algirdo Bumelio, BIO CITY vizija išaugo iš dar 2004 metais įkurtos ir iki šiol Vilniuje sėkmingai veikiančios „Northway Biotech“ – inovatyvių biologinių vaistų vystymo ir gamybos įmonės.
Nuo 2020 metų Bostone (JAV) sėkmingai veikiantis „Northway Biotech“ biologinių vaistų vystymo ir gamybos centras siekia lyderystės tarptautiniu mastu. Vilniuje ir Bostone veikiančios gamyklos šiandien sudaro BIO CITY I dalį.
BIO CITY II ir BIO CITY III: Genų terapijos centras ir ambicinga plėtra
Su Genų terapijos centru prasideda projekto BIO CITY II dalis. Į centrą, kuris iš dalies finansuotas „Citadele“ ir „NIB“ bankų paskola, jau investuota 50 mln. eurų. Jame dirbs aukštos kvalifikacijos specialistų komanda, kurią sudarys per 100 žmonių.
„Celltechna“ įkurtame Genų terapijos centre bus atliekami inovatyvūs genų terapijos moksliniai tyrimai ir genų terapijos komponentų gamyba. „Genų terapijai biotechnologijų srityje tenka labai svarbus vaidmuo. Ši terapija atveria naujas perspektyvas efektyviau gydyti ligas, kurios dar visai neseniai buvo laikomos negydomomis. Plėtodami genų inžinerijos potencialą kartu plečiame ir giliname savo kompetencijas – žinių ekonomikos pagrindą. Tikiu, kad turėdami puikias sąlygas dirbti Lietuvoje mūsų mokslininkai ir biotechnologai sukurs ne vieną reikšmingą proveržį ir gyvybės mokslų pramonei leis pasiekti naują lyderystės lygmenį pasaulio mastu“, – įsitikinęs genų terapijos centro įkūrėjas prof. Vladas Algirdas Bumelis.
BIO CITY II komplekse be Genų terapijos centro iki 2030 metų dar planuojama įkurti Didelės skalės žinduolinių procesų gamybos centrą, Genų terapijos produktų gamybos centrą, Gyvybės mokslų pramonės išmaniųjų paslaugų centrą ir Biotechnologijų inovacijų centrą.
Jau numatyta BIO CITY III dalis, kuri bus plėtojama Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke. Planuojama, kad čia įsikurs Inovatyvus ląstelių, audinių ir organų inžinerijos bei 3D biospausdinimo centras, taip pat Didelės skalės mikrobinių procesų gamybos centras.
Ilgalaikė vizija – 7 mlrd. eurų investicijų ir gausi specialistų bendruomenė
Bendras projekto potencialas Vilniuje – tai 2 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrai bei 6 gamybos pastatai. BIO CITY erdvė išaugs iki 15 futbolo aikščių dydžio ploto.
Planuojama, kad investicijos į visą biotechnologijų miestą per artimiausią dešimtmetį pasieks apie 7 mlrd. eurų, o tai virs kelis kartus didesne grąža šalies ekonomikai. Iš viso dirbs 2 400 žmonių.
Stiprina Lietuvos lyderystę biotechnologijų srityje
Centro veikla yra orientuota tiek į užsakomąsias gamybos paslaugas, tiek į mokslo tiriamąją veiklą, kuri, pasak prof. V. A. Bumelio, užtikrina konkurencingumą bei kuria visokeriopą vertę. Profesorius įsitikinęs, jog pažangios
biotechnologijos, tokios kaip genų redagavimas ar ląstelių terapija, vystosi labai sparčiai ir Lietuva turi būti viena iš šios evoliucijos lyderių. Jis pastebi, kad biotechnologijų miesto vystymas Vilniuje atvėrė galimybių užmegzti naujų partnerysčių su inovatyviais startuoliais, mokslinių tyrimų institucijomis ir farmacinėmis įmonėmis visame pasaulyje.
Iš viso genų terapijos centrą sudaro trijų pastatų kompleksas. Statybų rangos darbai buvo patikėti statybų bendrovei „Naresta“. Už laboratorijų ir visos infrastruktūros įrengimą buvo atsakinga gyvybės mokslų, farmacijos gamybos srityse besispecializuojanti bendrovė „Biotecha“.
Šiuo metu gyvybės mokslų pramonė sukuria apie 2 procentus Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybės patvirtinta ilgalaikė strategija siekia iki 2030 m. šią dalį padidinti iki 5 procentų. „Northway“ įmonių grupės projektas BIO CITY siekia reikšmingai prisidėti prie šio tikslo, padėdamas priartinti esamus rezultatus prie iškeltų ambicijų.
APIE ĮMONIŲ GRUPĘ
Įmonių grupė „Northway“ yra viena iš Lietuvos biotechnologijų rinkos lyderių. Grupės biotechnologijų klasteryje veikia 7 įmonės: penkios iš jų – Lietuvoje, po vieną – Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Pastaroje rinkoje „Northway“ yra didžiausia biotechnologijų investuotoja iš Baltijos regiono. Šiose įmonėse iš viso dirba daugiau kaip 200 specialistų. Įmonės vykdo tarptautinių viešai listinguojamų Europos ir JAV akcijų biržose farmacijos kompanijų, biotechnologijų bendrovių užsakymus. Pagrindinės eksporto šalys yra Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Įmonių mokslininkai taip pat bendradarbiauja su garsiomis mokslo institucijos, vystydami biotechnologijų projektus ir inovacijas.
