Visą rugsėjį dar tęsiasi žievėgraužio tipografo vabalų skraidymas. Jis gausesnis bei ilgiau trunka, nei būdavo fiksuojamas ankstesniaisiais metais. Stebėsena rodo, kad kenkėjo antrosios generacijos gausumas yra net apie 40 procentų didesnis nei 2023 metais.
Šiais metais viena gaudykle vidutiniškai sugauta 3810 vabalų ir jų gausa nusileidžia tik 2014 metų rekordui, kai vienoje gaudyklėje buvo 5043 vabalai. Nerimą kelia ir faktas, kad žievėgraužio tipografo antrosios generacijos gausa didėja jau ketverius metus iš eilės. Nuo 2003 metų vykdant stebėjimus, anksčiau nebūdavo fiksuojamas augimas netgi dvejus metus iš eilės. 2024 metų aplinkos sąlygos dar išlieka palankios žievėgraužiams vystytis ir plisti. Todėl ir 2025 metais tęsis aktyvus eglynų puolimas.
Neįprastai šilti rugsėjo orai dar yra palankūs žievėgraužiui tipografui tęsti aktyvų maitinimąsi po apniktų žalių eglių žieve. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebi, kad dėl kenkėjo aktyvaus maitinimosi dabar iš po eglių žievės gausiai byra smulkios rusvos išgraužos iš joje graužiamų takų. Iš eglės kamieno prie kelmo pribiręs išgraužų sluoksnis signalizuoja, kad dar žaliame medyje po žieve knibžda gausybė kenkėjų. Kad ne už ilgo tos eglės nudžius, signalizuoja ir iš lajų gausiai byrantys žalsvi spygliai. Papūtus vėjeliui, net galima pamatyti krentančių spyglių „lietų“. Jų sluoksnis nugula po mirštančios eglės laja, ant paklotės ir samanų, ant šalia esančių keliukų ir takų. Geriau įsižiūrėjus, galima pamatyti ir vykstantį eglių lajų spalvos pasikeitimą, t. y. rudavimą.
Po žieve esantys žievėgraužiai maitinsis iki orų rudeninio atšalimo. Stojus vėsiems orams, dideli jų kiekiai liks žiemoti po apniktų eglių žieve. Ten lauks pavasario. Apniktos eglės neišgyvens ir džius, numes spyglius, virs negyvais sausuoliais.
Dėl dabar nusistovėjusių sausokų rudens orų, yra labai palankus metas suskubti tokias kenkėjų apniktas egles surasti, iškirsti ir išvežti iš miško kartu su po jų žieve tūnančiais žievėgraužiais. Jų suradimą dabar palengvina gausiai byrančios išgraužos, krentantys spygliai ir lajose spalvą keičiantys spygliai. Kol kas dirva dar sąlygiškai sausa, todėl eglynuose yra geros sąlygos vykdyti sanitarinius kirtimus. Neklimpsta technika, nesusidaro gilios provėžos, mažiau pažeidžiama dirva. Taip pat paruošiama ir aukštesnės kokybės mediena, nes nesulyta mažai mėlynuoja dėl nuo žievėgraužių takų plintančių puvinius sukeliančių grybelių veiklos. Kuo daugiau su žievėgraužiais eglių bus pašalinta iš miškų, tuo mažiau jie galės 2025 metais nudžiovinti eglynų.
Valstybinė miškų tarnyba rekomenduoja visiems miško savininkams ir valdytojams žvalgyti savo pusamžius ir vyresnius eglynus, ypač tuos, kuriuose buvo kenkėjų židiniai 2024 metais, bei eglynų pakraščius, besiribojančius su šviežiomis kirtavietėmis. Būtina laiku pastebėti ir pašalinti iš miško žievėgraužių apniktus medžius, žalias eglių vėjavartas, vėjalaužas, laikantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punktų reikalavimų, bei užtikrinti medienos apsaugą miško sandėliuose.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.