Spaudos centras
Spaudos centras
Šį savaitgalį tarptautinę konferenciją surengęs Europos humanitarinis universitetas (EHU) siekia tapti tiek Lietuvos akademinės bendruomenės, tiek plačiosios visuomenės dalimi, teigia konferencijos organizatoriai.
„Mes per 20 metų negalėjome nepasikeisti ir netapti lietuvišku universitetu. Prieš porą dešimtmečių mes į Vilnių atvažiavome kaip baltarusiškas universitetas, o galiausiai tapome lietuviška aukštojo mokslo įstaiga su misija, orientuota į Baltarusiją ir regioną“, – sako viena konferencijos rengėjų, EHU filosofijos dėstytoja Maria Laktionkina.
Rugsėjo 27–28 dienomis vykusioje konferencijoje „Quo Vadis European Humanities University?“ buvo aptarti ne tik universiteto identiteto ir ateities klausimai, tačiau ir bendra humanitarinių mokslų padėtis Europoje bei pasaulyje ir humanitarinių mokslų reikšmė pasauliniams procesams. Tam tikslui į Vilnių EHU sukvietė akademikų, politikų, visuomenės veikėjų elitą iš viso pasaulio – Lietuvos, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, kt.
„Mes esame europietiškas, vakarietiškomis vertybėmis paremtas universitetas – šiuo keliu žengiame ir toliau. Būti Lietuvoje mums yra ne tik džiaugsmas, bet ir didelė privilegija, kurią suprantame bei vertiname, todėl stengiamės tapti šios šalies dalimi“, – teigia laikinai EHU rektoriaus pareigas einantis Vilius Šadauskas.
Ieško kelių būti naudingu Lietuvai
Pasak vienos iš konferencijos rengėjų, scenos meno dėstytojos Olgos Polevikovos, universitetas siekia būti pilnaverčiais Lietuvos akademinės bendruomenės nariais.
„Siekiame, kad mūsų įvaizdis atspindėtų mūsų esmę: esame europietiškas universitetas, kurio veikla grindžiama europietiškomis vertybėmis. Norime būti naudingi tiek Lietuvai, tiek regionui“, – teigia O. Polevikova.
„Mus ir Lietuvą sieja bendri tikslai, ir būdami čia stengiamės orientuotis į tiesioginę naudą duodantį rezultatą. Tai leis auginti naująją, demokratinėmis vertybėmis besivadovaujančią kartą“, – aiškina laikinasis EHU vadovas.
Konferencijos metu buvo aptariama EHU 2.0 koncepcija, kurios pagrindu taptų universiteto finansavimo sprendimai, paties universiteto autonomijos ir kiti klausimai. Šiems siekiams įtvirtinti konferencijos dalyviai pasirašė dokumentą, tapsiantį jau minėtos koncepcijos pamatu.
„Mes siekiame būti ne tik de iure lietuvišku universitetu, bet ir būti įjungti į lietuvišką ugdymo sistemą bei naudingi ne tik Baltarusijai, bet ir Lietuvai. Mes norime, kad mūsų abiturientai darbo rinkoje būtų konkurencingi ir galėtų dirbti čia, Lietuvoje“, – pasakoja M. Laktionkina.
Dėl to EHU ketina dar labiau stiprinti lietuvių kalbos mokymą, tačiau vien ties tuo apsistoti neketina – studentai bus mokomi ir Lietuvos kultūros, istorijos ir pan. Tai padės atvykusiems mokytis geriau suprasti Lietuvos visuomenę, pasiūlyti reikalingus sugebėjimus ir tapti pilnaverčiais bendruomenės nariais.
„Lietuvių kalbos mokėjimas, istorijos išmanymas – visa tai mus sujungia. Mes norime tapti lygūs ir dalintis žiniomis, kurios duos naudos ne tik Lietuvai, tačiau ir ateities Baltarusijai“, – dėstė laikinasis EHU rektorius.
Humanitariniai mokslai išgyvena krizę
Kaip pasakoja organizatoriai, konferencijos dalyviai pabrėžė, kad humanitariniai mokslai šiuo metu susiduria su sunkumais, todėl sprendimų reikia ieškoti čia ir dabar.
„Humanitarinio išsilavinimo krizė yra susijusi su mąstymo krize. Pastaroji šiuo metu nesugeba pažinti ir rasti sprendimų iššūkiams, su kuriais susiduria visas pasaulis“, – aiškina ilgametė EHU filosofijos dėstytoja M. Laktionkina.
„Tos krizės rezultatas yra vis dažniau nuskambantis visuomenės dehumanizacijos klausimas. Susitvarkyti su šia problema galima tik per humanitarinius mokslus, kurie sugeba suformuluoti naujas vertybes“, – problemą dėstė EHU Humanitarinių mokslų ir meno departamento vadovas, doc. dr. Aleksejus Machnačius pabrėždamas, tad nuolatos besikeičiančiame technologijų amžiuje humanitariniai mokslai yra reikalingi kaip niekad.
Anot M. Laktionkinos, šiokia tokia krizė yra ištikusi ir EHU, ypač pastaraisiais metais, turint omeny įvykius mūsų regione
Organizatorių teigimu, konferencijos tikslas buvo aptarti EHU nestandartinę situaciją ir pasiūlyti naujo tipo ugdymo įstaigą, o ne tokią, kuri per 20 metų jau išsisėmė. Visos diskusijos ir buvo skirtos ne tik šiam tikslui, bet ir esamų problemų įvardinimui bei sprendimų radimui.