Tekstilės pramonė viena seniausių šakų pagaminanti šiai dienai daugiau kaip 109 ml. tonų produkcijos. Pavyzdžiui 2000 metais buvo pagaminta apie 58 mln. tonų produkcijos. 2030 metais prognozuojama, kad bus pagaminta produkcijos daugiau kaip 145 mln. tonų.
Pagal taršą tekstilės pramonė pasaulyje užima trečiąją vietą. Pirmoje taršiausių pramonės šakų vietoje yra iškastinio kuro ir energijos gamybos sritys. Antroje vietoje pagal taršą pasaulyje užima žemės ūkis ir maisto gamybos pramonės sritys, kurios beje nėra taip griežtai reglamentuojamos bei kontroliuojamos. Europos tekstilės gamintojai eidami globalaus tvarumo kryptimi savo veikloje privalo taikyti itin griežtus aplinkosauginius reikalavimus nuo gaminio žaliavos iki galutinio produkto patekimo į prekybos vietas. Didžiausi šiai dienai tekstilės gamintojai yra Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, Turkijoje bei Kinijoje. Šiose šalyse socialiai atsakingo verslo principams neteikia itin didelės reikšmės. Neefektyvus gamtinių išteklių naudojimas, tarši gamyba, žmonių išnaudojimas bei nesaugios darbo sąlygos trečiosiose šalyse iškreipia konkurenciją rinkoje.
Šiai dienai Europos tekstilės pramonės atstovams, žinoma, ir Lietuvos gamintojams, aktualūs yra naujieji žaliojo kurso ir tvarumo direktyvų pakeitimai. Jau kuris laikas Lietuvos gamintojams kelia nerimą ne iki galo aiškūs, be konkrečių gairių žaliojo kurso principai. Taip pat tekstilininkai jaučiasi neišgirsti bei mano, kad jų interesai nėra tinkamai atstovaujami Europos parlamente. Daugelis gamintojų sutinka ir puikiai supranta, kad pokyčiai privalomi, be jų neįmanoma pažanga, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į dabartinę ekonominę situaciją ir nesiimti drastiškų veiksmų, o numatytas priemones įgyvendinti palaipsniui, etapais. Prasidėjus karantinui, o vėliau išaugus geopolitinei įtampai Europos regione, daugelis tekstilės pramonės atstovų susiduria su reikšmingais iššūkiais siekdami užtikrinti veiklos tęstinumą.
„Euratex“ generalinis direktorius Dirk Vantyghem nuolatos palaikantis ryšius su Europos parlamentu pabrėžė, kad visiems pokyčiams būtinas pereinamasis laikotarpis verslams adaptuotis prie naujų ženkliai griežtesnių reikalavimų: „Šiuo metu mėginame prieiti prie bendro sutarimo, kad tekstilės pramonė galėtų vykdyti pokyčius nuosekliai per atitinkamą laikotarpį, kuris nebūtų skausmingas šios srities pramonės šakai. Mes suprantame, kad modernizavimas ir tvarumo principai turi likti kertiniais tekstilės pramonėje, tačiau reikia nepamiršti, kad turi būti tinkamai vykdoma griežta patikra ir produkcijos, kuri atvyksta į Europos šalis iš Turkijos, Kinijos, Indijos ir kitų ne Europos šalių. Čia yra didžioji problema.“
„Euratex“ vadovo žodžius patvirtina ir LATIA (Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija) generalinė direktorė Gytė Bėkštienė: „Šiuo metu siekiame, kad tekstilės pramonė galėtų keistis palaipsniui per tam tikrą laikotarpį, nekenkiant sektoriui. Suprantame, kad modernizacija ir tvarumas yra būtini, tačiau svarbu užtikrinti griežtą produkcijos iš trečiųjų šalių kontrolę. Kiekviena valstybė turi skirtingas galimybes pokyčiams, ypač finansiniu požiūriu, nes tai veikia ne tik verslo srautus, bet ir žmonių gerovę: darbuotojai gali prarasti darbus, o vartotojai susidurs su brangesniais tekstilės gaminiais.“
Neseniai pasirodžiusioje spaudos konferencijoje LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius aiškiai iškomunikavo, kad verslui reikia pagalbos išlaikant fiksuotus mokesčius bei ragino valdžios atstovus atsakingai vertinti kiekvieną mokesčių reformų pokytį, kaip galimą potencialią grėsmę kai kurių pramonės šakų gyvavimui. Savaime suprantama, kad pagrindiniai mokesčių mokėtojai – verslai, gali stabdyti savo veiklas dėl reformų, naujų mokesčių ar pernelyg griežtų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų, kurie dažnu atveju pažodžiui perkeliami į nacionalinę mūsų teisę neatsižvelgiant į galimus padarinius.
LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė teigia, kad žaliojo kurso direktyvos susijusios su tekstilės pramone neišvengiamai privalo būti vykdomos. Anot pašnekovės, žaliojo kurso permainos neišvengiamos, kadangi tekstilės pramonė yra trečioje vietoje pagal taršą, lyginant su kitomis pramonės šakomis. „Direktyvų tikslas yra didesnė gamintojo atsakomybė ir kuo didesnis dėmesys tvarumui bei kokybiškesnei produkcijai, kuri nebūtų vienkartinė. Pavyzdžiui, kai kurių gaminių kaina yra žemesnė nei šio gaminio valymo kaštai,“ - pabrėžė LPK generalinė direktorė. Raminta Radavičienė pamena, dar einant LR Aplinkos viceministrės pareigas, buvo dėliojamos žaliojo kurso programos ir gairės. Jau tuomet buvo aišku, kad gamintojas bus labiau kontroliuojamas, jam bus privalu didesnį dėmesį skirti gamybos procesams modernizuoti. Paklausus pašnekovės, ar tai logiška, kai iš tiesų Europos gamintojai gamina kur kas aukštesnės kokybės gaminius bei vadovaujasi jau galiojančiomis itin griežtomis taisyklėmis, tokiomis kaip įpareigojimai naudoti perdirbtas žaliavas, sintetinės produkcijos ribojimai, nenaudoti kenksmingų žaliavų gamybos procesuose ir kt. Kai tuo tarpu nei trečiųjų šalių nei tokių šalių kaip Kinija, Indija, Turkija tekstilės gamintojai nesivadovauja tvarumo ir žaliojo kurso principais. LPK generalinė direktorė pritaria, kad tai problema, todėl vienas iš tikslų yra suvienodinti visų galimybes ir sudaryti lygiavertes sąlygas konkurencijai. „Gaminio pasas būtų privalomas visiems gamintojams, todėl jis yra vienas iš programos priemonių. Tai reiškia, kad importuojama produkcija į Europos Sąjungą turės turėti sertifikuotą atstovą, kad galėtų tiekti savo produkciją Europos Sąjungos ribose, tad aš nematau visiškai jokios grėsmės tekstilės pramonei dėl žaliojo kurso.“
Prieš kelias savaites Lietuvoje viešėjusio „Euratex“ vadovo Dirk Vantyghem nuomone, gaminio pasas yra labiau formali priemonė, kuri abejotina, ar turės reikšmingą poveikį, siekiant apriboti masiškai plūstančios tekstilės produkcijos srautus iš trečiųjų šalių. „Euratex“ vadovas pažymi, kad dideliais kiekiais į Europą plūsta produkcija įsigyta per internetinės prekybos platformas: „Šios srities praktiškai neįmanoma kontroliuoti ir apriboti. Mes jau matome, kaip sėkmingai apeinamos įvairios sankcijos ir apribojimai taikomi tam tikroms prekėms, kaip prekėmis iš nedraugiškos šalies prekiaujama Lietuvos elektroninėse prekybos platformose. Daugelis tiesiog nepaiso galiojančių draudimų ar apribojimų.“
„Euratex“ vadovui pritaria ir LATIA vadovė Gytė Bėkštienė. Jos teigimu, Lietuvos gamintojų kokybė ženkliai lenkia trečiųjų šalių produkcijos kokybę: „Mūsų šalyje pagaminta produkcija yra itin aukštos kokybės, kuri turi savo vardą visame pasaulyje. Didesnį dėmesį reikia skirti atvykstančios produkcijos iš trečiųjų šalių ribojimui ir muitų sistemos griežtinimui.“ R. Radavičienė iš dalies pritaria dėl muitų įvedimo: „Muitų taikymas negali būti visiškai vienodas visiems pramonės gaminiams. Ne visi sektoriai kitose valstybėse yra vienodai remiami. Kai kurie neremiami išvis, nes jų konkurencingumą lemia žemi darbo kaštai. Pavyzdžiui, jei Kinijoje saulės modulių, el. automobilių ir puslaidininkių sektoriai sulaukia reikšmingos paramos iš valstybės, tai kiti sektoriai yra konkurencingi tiesiog dėl didesnio efektyvumo, masto ekonomijos, žemesnių aplinkos apsaugos reikalavimų ir žemų darbo kaštų.“
Anot LPK vadovės kelia abejonių, kad muitų griežtinimas tokiais atvejais būtų tinkamas sprendimas. „Kitos valstybės mus nukonkuruoja ne tik dėl jose teikiamos reikšmingos paramos šiems sektoriams. Manau, kad turime pripažinti: jei tam tikri sektoriai (vienas iš jų yra tekstilės sektorius) neras savo specifinių nišų kurti aukštą pridėtinę vertę, gaminti sudėtingesnius gaminius – jie gali imti palaipsniui nykti. Tačiau mums, be abejonės, reikėtų saugoti savo rinką. Ypač nuo produkcijos tų sektorių, kurie sulaukia reikšmingos paramos iš savo nacionalinių valstybių, kai galiausiai net ir pati produkcija būna parduodama už žemesnes nei gamybos sąnaudos kainas.
Euratex generalinio vadovo Dirk Vantyghem teigimu, naujai perrinkta ES komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra užsibrėžusi esamą kadenciją itin stiprinti pramonę Europoje ir didelį dėmesį skirti tvarumui bei ekologijai. LPK generalinės direktorės R. Radavičienės pasiteirauta, ar neturėtų mūsų atstovai ES parlamente ir valstybės vadovai bei LPK skirti didesnį dėmesį ir vieningai atstovauti savo šalies interesus, atsižvelgiant į mūsų regiono specifiką, galimybes kaip tai daro, pavyzdžiui, Lenkija. „Neseniai paskelbtoje Mario Draghi Europos konkurencingumo ataskaitoje aiškiai įvardijama, kad Europos Sąjunga turės rinktis ir priimti nelabai malonius sprendimus. Kai kurie jų reikš santykinį atsitraukimą nuo tvarumo ir ekologinių tikslų, dedant pastangas išsaugoti ekonomikos konkurencingumą. Manau, kad šiuo atveju ne didesnė fragmentacija (paskiri regioniniai sprendiniai), bet priešingai – didesnė integracija aplinkos apsaugos srityje bei inovacijos yra būtent tas kelias, kuris įsipareigojimą tvarumui ir klimatui darytų kartu ir konkurencingu. Turėtume investuoti į konkurencingai tvarią savo šalies ir Europos Sąjungos pramonę. Kitaip tariant, mums reikalingos didesnės ir spartesnės inovacijos tvarumo srityje, o pati inovacijų ekosistema turi būti vieninga visoje Europos Sąjungoje,“ - komentavo R. Radavičienė.
LATIA generalinės direktorės Gytės Bėkštienės nuomone reiktų daugiau dėmesio skirti dialogui su verslais: „Verta pagalvoti apie pereinamojo laikotarpio taikymą Lietuvoje. Tekstilės sektorius tiki, kad Vyriausybė atsakingai pažvelgs į šią situaciją ir įvertins galimas neigiamas pasekmes“.
Kartais progresas vyksta pernelyg sparčiai, tad būna metas, kai reikia inovacijas pasverti su galimybėmis ir pasekmėmis. Šiai dienai, ką matome, kad inovacijos ir vis populiarėjanti tvarumo ir žaliojo kurso tema, gali tapti pražūtinga daugeliui pramonės šakų. O apmaudžiausia, kad išnykusias pramonės šakas ir gamintojus pakeis tik dar labiau taršesnės ir socialiai neatsakingos pramonės šakos iš trečiųjų šalių, kuriose ir žmogaus teisės lieka paskutinėje vietoje.
Kartais progresas vyksta pernelyg greitai, todėl inovacijas būtina vertinti atsižvelgiant į galimybes ir pasekmes. Šiuo metu pastebima, kad inovacijos bei vis populiarėjanti tvarumo ir žaliojo kurso idėja gali turėti neigiamų pasekmių daugeliui pramonės šakų. Apmaudžiausia tai, kad išnykusias pramonės šakas ir gamintojus greičiausiai pakeis tik dar labiau taršesnės ir socialiai neatsakingos pramonės šakos iš trečiųjų šalių.