Seimas ratifikavo Lietuvos ir Vokietijos susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje

2024 m. spalio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Seimas ratifikavo 2024 m. rugsėjo 13 d. Berlyne pasirašytą Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Lietuva dar 2023 m. gruodžio 13 d. pritarė parengtam ketinimų protokolui „Brigados „Lietuva“ veiksmų planas“, skirtam pasirengti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados nuolatiniam buvimui Lietuvos Respublikoje.

Pasak Seimo nario Arvydo Anušausko, tai yra strateginė sutartis, kuri itin svarbi ne tik Lietuvos, bet ir mūsų viso regiono saugumui. „Mes suprantame šios strateginės partnerystės svarbą, nes Vokietijos buvimas įtraukia ir kitas Vakarų Europos valstybes į mūsų gynybą, tai Nyderlandus, su kuria Vokietija kuria bendrus junginius, Norvegiją, Čekiją ir kitas. NATO perimetro gynyba prasideda ties rytinėmis sienomis“, – sakė parlamentaras.

Seimo narys Giedrius Surplys pasidžiaugė, kad užsimezga ypatinga Lietuvos ir Vokietijos draugystė, kuri bus ne tik gynybos, bet ir ekonomikos, gamybos srityje.

Susitarimas detaliai nustato Vokietijos karinių pajėgų, karių, civilių komponento, šeimos narių ir valstybinių įmonių, aptarnaujančių karines pajėgas, statuso klausimus Lietuvos Respublikoje.

„Susitarime nurodoma, kad visos infrastruktūros teritorijos ir objektai, kuriais naudosis Lietuvoje dislokuotas Vokietijos karinių pajėgų personalas, yra ir bus Lietuvos Respublikos nuosavybė. Vokietijos karinių pajėgų personalas galės naudotis Lietuvos Respublikos infrastruktūros teritorijomis ir objektais tik su Lietuvos Respublikos sutikimu visiškai gerbdami Lietuvos Respublikos suverenitetą ir teisės aktų reikalavimus“, − anksčiau yra sakiusi krašto apsaugos viceministrė Monika Koroliovienė.

Susitarimu reguliuojami tokie klausimai kaip atvykimas, išvykimas, galimybė patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais, mokesčiai, jurisdikcija, karinis paštas, vairuotojų pažymėjimų pripažinimas, transporto priemonių registracija, judėjimas, Vokietijos ugdymo programas vykdančių mokyklų steigimas, karinių sveikatos priežiūros įstaigų, karinių parduotuvių ir valgyklų steigimas ir kt.

Susitarimas suteikia galimybę Vokietijos kariams, civiliam komponentui, šeimos nariams, Vokietijos valstybinių įmonių darbuotojams suteikti statuso pažymėjimus ir Lietuvos Respublikos asmens kodą. Statuso pažymėjimas prilyginamas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir sudaro galimybes lengviau gauti viešas ir privačias paslaugas laikino buvimo Lietuvoje metu. Įprastai ilgalaikio karinio bendradarbiavimo atvejais personalas rotuojamas kas 3 metus.

„Mūsų visų tikslas turbūt išlieka visiškai nekintantis, kad karinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos būtų lengvesnis, kad sukurtume geriausias įmanomas sąlygas Vokietijos brigados perkėlimui į Lietuvą“, − yra teigusi viceministrė M. Koroliovienė.

Už tai numatantį įstatymą (projektas Nr. XIVP-4155(2) vieningai balsavo 88 Seimo nariai.