Vyriausybės posėdžių salėje vykusioje konferencijoje „Sąjūdžio atminties archyvų sąjūdis“ buvo apžvelgti pastarųjų metų Sąjūdžio istorinės atminties išsaugojimo ir aktualizavimo darbai, pristatytos gerosios Lietuvos archyvų, miestų ir miestelių, išeivijos ir akademinių istorinės atminties institucijų praktikos. Joje projektuotos Sąjūdžio palikimo puoselėjimo gairės ateičiai, diskutuota apie istorinės atminties išsaugojimo politikos kryptis.
„Sąjūdis – itin svarbus Lietuvos istorijos puslapis. Tai savo regioniškumu ypatingas reiškinys – jo žemėlapyje matomos ne tik sostinės, bet mažų miestelių, bendruomenių, šeimų, taip pat ir mūsų išeivijos bendruomenių iniciatyvos. Deja, laikas bėga, dyla ne tik po visą Lietuvą pasklidę Sąjūdžio dokumentai ir artefaktai, bet ir jo liudininkų prisiminimai. Šiems lobiams negalime leisti nugrimzti užmarštin. Pastaraisiais metais pavyko sutelkti pastangas ir surinkti Sąjūdžio statytojų ir liudininkų prisiminimus, įvairius dokumentus bei pradėti itin svarbius Sąjūdžio laikmečio dokumentų kaupimo, skaitmeninimo ir atviros dokumentų prieigos kūrimo procesus. Norint išsaugoti mūsų Valstybei svarbios praeities palikimą, privalome jį surinkti, aprašyti, išsaugoti ir atverti, tik taip jis taps istorinio ateities kartų audinio dalimi. Labai svarbi ir tolimesnė sutelktinė įvairių atminties institucijų, švietimo įstaigų, buvusių sąjūdiečių, bendruomenių veikla, matant ir mąstant apie Sąjūdžio istorijos išsaugojimo prasmę šiame laike, kuriam įtaką daro geopolitiniai lūžiai“, – sakė Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais, visuomeninio nacionalinio dokumentų fondo dokumentų paieškos, kaupimo ir skaitmeninimo veiklų projekto visuomeninės stebėsenos tarybos pirmininkė dr. Gabrielė Žaidytė.
Konferencijoje mintimis apie Sąjūdžio kaip skirtingų žmonių buvimo, judėjimo išvien pobūdį bei kiekvieno šiame reiškinyje dalyvavusio žmogaus svarbą dalinosi Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto direktorius prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius. Lietuvos vyriausioji archyvarė doc. dr. Inga Zakšauskienė kalbėjo apie pradėtą Sąjūdžio palikimo skaitmeninimą platformoje „E-kultūra“ bei jo atminties aktualizavimo pavyzdžius. Buvusi Lietuvių informacijos centro Niujorke direktorė ambasadorė Gintė Damušytė dalinosi įžvalgomis ir asmeniniais prisiminimais apie diasporos veiklą Sąjūdžio istorijoje. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius Arūnas Antanaitis drauge su dr. Kęstu Bartkevičiumi pristatė projektą „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos ir kitus Nepriklausomybės atkūrimo procesus liudijančio paveldo išsaugojimas ir įprasminimas“ ir jo metu kilusias įžvalgas.
Renginyje daug dėmesio skirta Lietuvos miestų ir miestelių indėliui į Sąjūdžio įamžinimo svarbą: pranešimus skaitė Sąjūdžio dalyviai ir atminties institucijų atstovai iš Tauragės (Raimundas Matemaitis ir Aušra Norvilienė), Marijampolės (Vytautas Šneideris ir Audronė Kličienė), Rokiškio (Simona Strumskytė ir Justinas Malcius), Biržų (Vladas Butkus ir Arūnas Vaitaitis) ir Šiaulių bazilionų (Rimantas Gorys). Jie dalinosi patirtimis apie tai, kaip jiems pavyko sukaupti bei kūrybiškai įprasminti su Sąjūdžiu susijusią įvairaus pobūdžio medžiagą.
Konferencijos pabaigoje vyko Ministrės Pirmininkės patarėjo strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Dariaus Žeruolio moderuota diskusija apie Sąjūdžio dokumentinio paveldo puoselėjimo ir istorinės atminties politikos ateitį. Joje pasisakė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, diplomatas Petras Vaitiekūnas, Arūnas Antanaitis (Kaunas), Vytautas Šneideris (Marijampolė), Ramūnas Kondratas (Vilnius), Jolanta Budriūnienė (Vilnius) ir Angonita Rupšytė (Vilnius).
Konferencijos metu Vyriausybės rūmuose buvo eksponuojamos dvi parodos – Lietuvos valstybės naujojo archyvo paroda, skirta Sąjūdžio 35 metų sukakčiai, ir Petro Vaitiekūno išsaugotų Sąjūdžio ir Sovietų Sąjungoje veikusių išsilaisvinimo judėjimų spaudos leidinių maketų paroda.