Liuksemburge, prieš prasidedant ES Aplinkos tarybos posėdžiui, vyko Žaliosios plėtros šalių grupės ministrų susitikimas, kuriam pirmą kartą pirmininkavo Lietuva. Susitikime buvo aptartas Europos Sąjungos pasirengimas 29-ajai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai (COP29), ES prioritetai dėl konferencijos sprendimų, būtinos sąlygos ilgalaikio klimato kaitos finansavimo tikslui po 2025 m. patvirtinti, Paryžiaus susitarimo šalių pasirengimas kitais metais iki COP30 pateikti naujus nacionaliniu lygiu įpareigojančius veiksmus po 2030 m.
Anot Lietuvos delegacijos vadovės Aplinkos ministerijos kanclerės Lauros Masiliauskaitės, ES vykdo ambicingą kovos su klimato kaita politiką, įgyvendindama ES „Fit for 55“ teisėkūros paketą, pradėjo diskusijas dėl ES 2040 m. klimato tikslo. Ji pabrėžė, kad ES deda didžiules pastangas, kad šalių energetikos sistemose būtų atsisakyta iškastinio kuro, diegiami atsinaujinantys energijos ištekliai ir didinamas energijos vartojimo efektyvumas.
„Tačiau vien tik šių ES pastangų neužtenka klimato krizei suvaldyti. Turime siekti, kad visos pasaulio šalys padidintų savo klimato švelninimo įsipareigojimus iki 2030 m. ir įgyvendintų atsparumo didinimo ir prisitaikymo priemones. Taip pat būtina susitarti, kad prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo tikslo po 2025 m. vykdymo prisidėtų daugiau šalių pagal jų išaugusias ekonomines galimybes ir pasauliniu lygių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio dalį“, – teigė L. Masiliauskaitė.
Lietuva taip pat siekia ambicingų tikslų – Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytas 70 proc. šiltnamio dujų emisijų sumažinimas iki 2030 metų, palyginti su 1990-aisiais (ES tikslas pagal „Fit for 55“ – 55 proc.). Be to, iki 2050 metų Lietuva siekia tapti žiedinės ekonomikos ir klimatui neutralia šalimi.
Susitikime dalyvavęs ES klimato ir žaliojo augimo komisaras Wopke Hoekstra ir kitų valstybių delegacijų vadovai ragino derybose ES laikytis vieningos pozicijos, siųsti signalą dėl ES ketinimo siekti 90 proc. ŠESD mažinimo tikslo iki 2040 m., iškastinio kuro atsisakymo energetikoje, atsinaujinančių energijos išteklių diegimo ir energijos efektyvumo tikslų vykdymo pavyzdžiais skatinti trečiąsias šalis padidinti kovos su klimato kaita užmojus ir pasiekti subalansuotų COP29 sprendimų.
Žaliosios plėtros šalių grupę sudaro 19 valstybių: Austrija, Belgija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Norvegija ir Islandija.