Dr. Nomeda Gudelienė. Kodėl svarbus akademinis diskursas apie lyčių lygybę ir smurtą dėl lyties?

Nors moterys sudaro didelę dalį akademinio personalo universitetuose, jų atstovavimas aukščiausiose akademinėse ir vadovaujančiose pozicijose vis dar yra gerokai mažesnis. Lyčių lygybės užtikrinimas tarp universiteto darbuotojų yra esminis veiksnys, siekiant ne tik teisingumo, bet ir geresnių institucinių rezultatų. Įvairovė skatina inovacijas ir geresnius sprendimus, tačiau lyčių atskirtis akademiniame pasaulyje vis dar išlieka problema.

Todėl tokios organizacijos, kaip Europos moterų rektorių asociacija (angl. European Women Rectors Association, EWORA), yra ypač svarbios mažinant šią atskirtį ir stiprinant moterų lyderystę. Apie šias problemas bus diskutuojama spalio 29 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksiančiame EWORA seminare „Universitetų indėlis kuriant visuomenę be smurto dėl lyties“.

MRU vicerektoriaus patarėja darnios plėtros klausimais dr. Nomeda Gudelienė, kuri taip pat yra lygių galimybių ir įvairovės bei MRU paramos Ukrainai koordinatorė, sako, kad universitetai visame pasaulyje tradiciškai yra hierarchija, galia ir vertinimu paremtos organizacijos.

„Akademinės bendruomenės visame pasaulyje daro didžiulę pažangą užtikrinant lyčių lygybę ir smurto dėl lyties prevenciją, tačiau vis dar egzistuoja daugybė struktūrinių ir kultūrinių kliūčių“, – teigia dr. N. Gudelienė, viena iš seminaro pranešėjų.

MRU lygių galimybių koordinatore atsakė, su kokiais lyčių lygybių užtikrinimo iššūkiais susiduria akademinės bendruomenės, kokie klausimai šia tema bus keliami EWORA seminare ir ką daryti, kad jie pasiektų ne tik akademinę bendruomenę, bet ir kitus visuomenės sluoksnius.

– Kokios aktualiausios lyčių lygybės užtikrinimo akademinėse bendruomenėse problemos šiandien?, – paklausėme dr. N. Gudelienės. 

– Hierarchinėse struktūrose, kuriose yra nevienodas galios pasiskirstymas, o ekonominė asmens gerovė priklauso nuo vertinimo, atsiranda sąmoninga ar nesąmoninga piktnaudžiavimo galia galimybė. 

Dėstytojo ir studento santykiai paremti nevienodu galios pasiskirstymu, tradiciškai dėstytojas dėl amžiaus ir sukauptų žinių yra aukštesnėje galios pozicijoje nei jaunas ir darbo patirties neturintis studentas. Dėstytojas turi galią vertinti studento žinias ir gebėjimus, o nuo užduočių paskyrimo ir vertinimo iš dalies priklauso studento pasiekimai – ar reikės mokėti už studijas, ar gaus stipendiją.

Dėstytojas taip pat patenka į hierarchinės ir galios pasiskirstymu paremtos sistemos pinkles: jo veiklą vertina ir atlyginimą nustato padalinio vadovas.

Dėstytojo veiklą taip pat vertina studentai per grįžtamojo ryšio anketas bei kolegos, per mokslo darbų ar projektų recenzavimo procedūras. Nuo studentų ir kolegų vertinimo priklauso dėstytojo ekonominė ir socialinė gerovė.

Institutų direktoriai ar katedrų vedėjai už veiklą atsiskaito dekanui, o dekanas – universiteto vadovybei. Administracinė vadyba, priėmimas į darbą, kėlimas pareigose ar atlygis už darbą, taip pat yra paremtas hierarchine vadovo – pavaldinio vadybine linija.

Todėl universitetuose, kuriuose tradiciškai dominuoja vyrai, būtina mažinti piktnaudžiavimo galia galimybę ir užtikrinti lyčių lygybę per strateginio planavimo, stebėsenos, kvotų ir, žinoma, švietimo veiklas. 

– Kokius esminius klausimus, susijusius su smurto dėl lyties mažinimu visuomenėje, kels EWORA seminaras?

– EWORA seminaro metu, remiantis tarptautine universitetų vadybos ir projektų gerąja praktika, bus diskutuojama apie universiteto vaidmenį kuriant saugią, teisingą ir be smurto dėl lyties veikiančią ateities visuomenę.

Renginio metu bus pristatyta Švedijos aukštojo mokslo sistemos patirtis, teisingumo, nešališkumo ir lygių galimybių plėtra per „Women+“ iniciatyvą, tarptautinius projektus „Smurto lyties pagrindu pabaiga“ (UNISAFE) ir „Aukštojo mokslo mokymosi bendruomenė įtraukčiai (HELCI)“.

Seminaro metu bus taip pat diskutuojama tokiomis temomis, kaip menkesnis moterų atstovavimas vadovaujančiose pozicijose ir sunkumai darbo srityse, kuriose tradiciškai dominuoja vyrai, „stiklinių lubų“ reiškinys (nematomos kliūtys, su kuriomis susiduria akademinės karjeros siekiančios moterys), mokslinių tyrimų finansavimo nelygybė, žemesnis moterų atlyginimas, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, sunkumai derinant akademinę karjerą ir šeimyninį gyvenimą, strateginiai ir kasdieniniai universiteto veiklos žingsniai, siekiant pažaboti seksualinio priekabiavimo, diskriminacijos ir smurto dėl lyties riziką.  

– Kiek smurto dėl lyties klausimai aktualūs Lietuvai, kiek globalūs? 

– Lyčių lygybės, pagarbos ir teisingumo klausimai visada buvo, yra ir bus aktualūs Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms. Universitetai savo prigimtimi yra tarptautinės organizacijos, pritraukiančios studentus ir dėstytojus iš įvairių šalių ir kultūrų, kurie atsineša savo kultūros sąlygotą požiūrį į lyčių lygybę, moters ir mergaitės vaidmenį šeimoje, akademiniame pasaulyje, darbo santykiuose ir visuomenėje.

Įvairių kultūrų žmonės taip pat turi skirtingą supratimą, kas ir kodėl yra toleruojama ar netoleruojama, kaip užtikrinti teisingumą, žmogaus teises ir fizinį, psichologinį bei emocinį saugumą fizinėje ir elektroninėje erdvėje, paskatinti profesinį augimą ir asmenybės tobulėjimą.

Universiteto misija yra kristalizuoti, kritiškai vertinti, apibrėžti ir susitarti, kaip suprantame lyčių lygybę ir smurtą dėl lyties, kaip šis reiškinys atsispinti strategijose ir kasdieninėse universiteto veiklose, tarp studentų, dėstytojų bei administracijos darbuotojų, bendradarbiaujant su išorės partneriais ir bendruomenėse. Juk visi kartu, per mūsų studentus ir alumnus, kurie pasklinda po visą pasaulį, kuriame ne tik dabarties, bet ir ateities Lietuvos bei pasaulio kultūrą. 

– Kiek svarbu, kad akademinis diskursas lyčių lygybės ir smurto dėl lyties temomis pasiektų kuo įvairesnius visuomenės sluoksnius, ir ar pasiekia? 

– Akademinis diskursas apie lyčių lygybę ir smurtą dėl lyties yra itin svarbus akademinei bendruomenei, politikos formuotojams ir plačiajai visuomenei. Mokslinių tyrimų rezultatai ir praktikos analizė gali suteikti įžvalgų apie problemų priežastis, visuomenės raidą ir būtinus sprendimus, tačiau jei šios žinios nepasiekia įvairių visuomenės sluoksnių, poveikis lieka ribotas.

Universitetams labai svarbu skatinti gilesnį šio reiškinio suvokimą, nes jo mastas, subtilybės ir ilgalaikės pasekmės dažnai yra įsišaknijusios socialinėse ir kultūrinėse normose bei tradicijose. Akademinis diskursas lyčių lygybės ir smurto dėl lyties tema, ypač mūsų universiteto kontekste, turi didelį poveikį formuojant viešąją politiką ir švietimo, ekonomikos, darbo, socialinės politikos,  viešosios vadybos teisę.

Visgi tenka pripažinti, kad ne visada vyksta efektyvi komunikacija tarp mokslininkų ir politikų, nes kai kurios temos gali būti politizuojamos ar ignoruojamos dėl ideologinių skirtumų. Akademinis diskursas apie lyčių lygybę ir smurtą dėl lyties yra labai svarbus įsivertinant ir tobulinant visuomenės nuostatas bei elgesį. 

Ar akademinis diskursas pasiekia visuomenę? Visgi tenka pripažinti, kad jis apsiriboja akademinei bendruomenei skirtomis konferencijomis ar mokslinėmis publikacijomis, kurias skaito siaura ir specializuota auditorija, todėl dažnai pametame mokslas visuomenei ir visuomenėje nuostatą. Stipresnė mokslo, verslo, valdžios ir bendruomenės sąveika gali padėti sukurti prevencines programas, gerinti paramos paslaugas smurtą patyrusiems žmonėms ir stiprinti teisingumo, saugumo ir žmogaus teisių kultūrą.

Užsiregistruoti į seminarą galima čia.