Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) prieš metus startavo su nauja veikla – trumpuoju humanitarinės pagalbos numeriu 111, kuriuo paskambinus žmonės gali sulaukti humanitarinės pagalbos daiktais arba konsultacijomis po patirtos krizės, nelaimės. Per metus trumpojo pagalbos numerio veikimo buvo sulaukta beveik 20 tūkst. skambučių. Pastebima tendencija, kad dažniausiai pagalbos prireikia vienišiems žmonėms: negalią turintiems, senjorams arba vienišoms mamoms, tėčiams. „Matome, kad yra didelė vienišumo problema. Tam ir esame mes – kai žmonės neturi artimųjų, į kuriuos gali kreiptis pagalbos, nelaimėje nepaliekame žmonių vienų. Pagalba dažnai yra reikalinga ne tik daiktais, žmonėms ypač svarbi ir emocinė parama“, – pasakoja trumpojo humanitarinės pagalbos numerio 111 projekto vadovė Gabija Mackevičienė.

Stokoja būtiniausių daiktų ir priemonių

Dažnu atveju žmonės skambina trumpuoju numeriu, kai jiems reikalinga humanitarinė pagalba susidūrus su nelaime, krize: po įvykusio gaisro; artimųjų netekties, kai jie išlaikė šeimą; turint sveikatos problemų ar traumų, dėl kurių asmuo tuo metu negali dirbti. „Vieniši asmenys, ypatingai turintys negalią, sveikatos problemų ir nesulaukiantys pagalbos iš institucijų ar artimųjų, kreipiasi dėl elementariausių dalykų: pagalbos tvarkantis dokumentus, apsiperkant arba yra net pasitaikę atvejų, kai žmonės tiesiog prašo atvežti vandens ir maisto, nes nebeturi net ir to“, – sako G. Mackevičienė.

Ji pasakoja, kad dažnai būtiniausių daiktų, priemonių stinga ir mamoms bei tėčiams, auginantiems mažus vaikus: „Kadangi vieniši tėvai, auginantys vieną ar daugiau vaikų, negali dirbti, jiems pritrūksta elementariausių daiktų: sauskelnių, drabužėlių ir maisto, priemonių kūdikiams, vaikams, buičiai.“

Organizacijos atstovė pasakoja, kad sulaukia ir prašymų padėti augintiniams, kadangi gaunamų pajamų nepakanka augintinių išlaikymui. Prašo maisto arba laikinos globos vykstant į ligoninę. Dažniausiai tokių prašymų sulaukiama iš vienišų senjorų.

Nors numerio tikslas padėti asmenims, susidūrusiems su staigiomis ir netikėtomis nelaimėmis, dažnai trumpuoju numeriu kreipiasi ir asmenys, kurie patiria nuolatinį nepriteklių, skurdžiai gyvena. „Tokiems žmonėms padedame kuo galime. Tiesa, dažnu atveju jiems pakanka konsultacijų, kadangi žmonės tiesiog nežino, kur kreiptis, nežino, kad gali gauti tam tikras paslaugas, paramos iš kitų organizacijų ar valstybės, seniūnijos, vietinių bendruomenių. Tada padedame jiems skirdami laiką nukreipiant, pakonsultuojant ar patarpininkaujant gaunant pagalbą iš kitų organizacijų, institucijų“, – sako G. Mackevičienė.

Paprašyti pagalbos patys dažnai neišdrįsta

Projekto vadovė pasakoja, kad dažnai pasitaiko, jog žmonės patys pagalbos paprašyti neišdrįsta. „Pripažinti, kad tau reikia pagalbos, nėra taip jau paprasta, o jos paprašyti – dar sudėtingiau. Dabar matome, jog visgi dažnai žmonėms trūksta padrąsinimo, paskatinimo paskambinti ir paprašyti padėti. Džiaugiamės, kai trumpuoju numeriu kreipiasi ne tik patys asmenys, tačiau ir kaimynai, socialiniai darbuotojai, gydytojai ar kitų įstaigų darbuotojai, matantys, kad asmeniui pagalba yra reikalinga“, – pasakoja G. Mackevičienė.

Anot jos, pasitaiko, kad skambina ir su krizės paliestaisiais visiškai nesusiję žmonės, pastebėję kažkur netoliese esančius ir bėdoje atsidūrusius žmones, kuriems reikalinga pagalba. „Visada dėkojame tiems, kurie nelieka abejingi kito krizei ir empatiškai sureaguoja į kitų žmonių bėdas. Ne visi nori pagalbos ir ją priima, tačiau geriau pastebėjus asmenį, kuriam galimai reikalinga pagalba, pasiūlyti padėti, nei palikti žmogų vieną“, – tikina projekto vadovė.

Ji tvirtina, kad visiems, besikreipiantiems pagalbos, yra užtikrinamas konfidencialumas ir ragina nepalikti žmonių bėdoje vienų: „Visas krizes vieniems įveikti yra gerokai sudėtingiau. Kartais vienišumas žmones taip demotyvuoja, kad jie tiesiog nebenori stengtis. Kiekvieną skambutį ir atvejį vertiname individualiai ir suteikiame reikalingą pagalbą. Pasitaiko atvejų, kai pamatome, jog žmogui reikalingi ne tiek daiktai ar drabužiai, bet emocinė parama ir palaikymas. Tokiais atvejais suteikiame psichologines konsultacijas ar įtraukiame į vieną vykdomų programų, kad žmones lankytų savanoriai. Svarbiausia – nė vieno žmogaus nepalikti bėdoje vieno“, – tvirtina G. Mackevičienė.

Jei norite prisidėti prie pagalbos bėdoje atsidūrusiems žmonėms, paaukoti galite čia: https://redcross.lt/aukojimas/