2024 m. spalio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiandien Seimui pristatytas 2025 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.
Pasak Seimo posėdyje projektą pristačiusios finansų ministrės Gintarės Skaistės, dabartinį biudžetą iš esmės galima vadinti išpildytų, ištesėtų pažadų biudžetu, prioritetai nuosekliai išlieka tie patys, kaip ir visos kadencijos metu.
„Projekte, kalbant apie esminius įsipareigojimus ir naujas išlaidas, esminę dalį užima įsipareigojimai, kurie yra užprogramuoti, pavyzdžiui, indeksavimo įstatymais. Didžiąją dalį užima socialinių išmokų indeksavimas, pensijų indeksavimas“, − sakė finansų ministrė. Pasak jos, taip pat įgyvendinami ir politiniai susitarimai dėl gynybos finansavimo bei švietimo.
„Nuo 2024-ųjų ir vėliau matome, kad ekonomika grįžta į normalius laikus, kai nominalus BVP auga apie 5 proc. ir tokiu atveju valstybės biudžeto pajamos analogiškai yra panašiame lygyje“, – teigė G. Skaistė. Todėl, pasak finansų ministrės, „ir lūkesčius, matyt, reiktų inkaruoti prie dabartinio nominalaus BVP augimo.
2025 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, pajamos augtų 5,9 proc. arba 1 mlrd. eurų. Išlaidos kitąmet turėtų siekti 23,02 mlrd. eurų, palyginti su 2024-aisiais, jos turėtų didėti 11,7 proc.
Taip pat reikšmingai augs ir savivaldybių pajamos – jos viršys 6,67 mlrd. eurų (palyginti su 2024 m. auga 832 mln. eurų arba 14,2 proc.). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.
Finansų ministerijos parengtame 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 metais sudarys − 3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 43,2 proc. BVP.
Planuojama didinti gyventojų pajamas
2025 m. biudžeto projekte gyventojų pajamoms didinti numatoma skirti 1,9 mlrd. eurų. Iš jų 792 mln. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.
Didžiausia dalis šios sumos – 394 mln. eurai – bus skiriama mokytojų, dėstytojų, mokslininkų bei kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. 230 mln. eurų bus skiriami medikų atlyginimams kelti, likę 105 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, prokurorų, tyrėjų atlyginimams, taip pat kultūros įstaigų ir meno darbuotojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.
Skaičiuojama, kad, palyginti su 2024 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimas didės 142 eurų (8,2 proc.), dėstytojų atlyginimai taip pat nuo rugsėjo – 164 eurais (8,2 proc.). „Jeigu lygintume su kadencijos pradžia, gydytojų darbo užmokestis bus išaugęs 84 proc., mokytojų – 85 proc., dėstytojų jau net virš 90 proc.“, – pažymėjo G. Skaistė.
Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) didinti 12,3 proc. nuo 924 iki 1038 eurų. Šis pakeitimas reikštų papildomą 68,97 eurų pajamų augimą „į rankas“ mažiausias pajamas gaunantiems. Pasak finansų ministrės G. Skaistės, palyginti su 2020 m., MMA uždirbantiems pajamos „į rankas“ 2025 m. iš viso bus išaugusios 330,16 eurų arba 74 proc.
Valstybės biudžeto projekte parama pažeidžiamiausiems papildomai sulauks 487 mln. eurų finansavimo. Iš jų socialinių išmokų indeksavimui, kuris apima išmokas vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, šalpos išmokas, bus skiriama 425 mln. eurų.
Išmoka vaikams nuo sausio mėn. augs 27,3 proc. (26,25 euro) iki 122,5 euro.
Papildomai biudžeto projekte numatyta vienišo asmens išmokas didinti 10,6 proc. iki 42,29 eurų. Vienišo asmens išmoką Lietuvoje gauna apie 230 tūkst. žmonių.
Taip pat siūlomi sprendimai valstybinės pensijos indeksavimui, mažų pensijų priemokoms ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų didinimui, tam iš viso numatant 52 mln. eurų.
Biudžeto projekte senatvės pensijos didinamos 12,7 proc. tam numatant 616 mln. eurų, kurie vidutiniškai lems 81 euro didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 640 iki 721 eurų). Palyginti pensijas nuo kadencijos pradžios 2020 m. – jos didėja 80 proc. arba 321 euru „į rankas“. Šis sprendimas palies 637 tūkst. žmonių.
Prioritetas – saugumo didinimui
Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, valstybės biudžeto projekte įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybės, politinių partijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų vieningai sutarta, jog kritiškai svarbiems poreikiams – Vokietijos brigados priėmimui, nacionalinės divizijos vystymui ir kontrmobilumo priemonėms – įgyvendinti reikia 3 proc. BVP finansavimo, numatant tam papildomus tvarius šaltinius, o visi kiti poreikiai, kurie viršija 3 proc. BVP ribą – bus įgyvendinami sukūrus patogesnes paramos galimybes ir skolinantis per gynybos obligacijas. Šiomis priemonėmis pasinaudoti galima tinklalapyje gynybosfondas.lt.
Finansų ministrė G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad Valstybės gynybos fonde lėšos skirtos ne tik krašto apsaugos reikmėms, bet ir kariniam mobilumui (statoma „Via Baltica“ magistralė), taip pat civilinei saugai savivaldybėse.
2025 m. valstybės biudžeto projekte tęstinumą išlaiko teisė skolintis krašto apsaugos, gynybos pramonės ir su Vokietijos brigados dislokavimu susijusiems poreikiams.
Investicijos Lietuvos ateičiai
Finansų ministrė posėdyje priminė, kad Vyriausybė savo kadencijos pradžioje išskyrė tris esminius darbo prioritetus, tai yra žalioji pertvarka, skaitmeninė pertvarka bei švietimas.
2025 m. Lietuva planuoja investuoti 3,6 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1,71 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai pertvarkai. Šioje srityje planuojamos daugiabučių namų renovacijos, paskolos atsinaujinančios energijos išteklių (saulės, vėjo) elektrinėms privatiems ir viešiesiems juridiniams asmenims, investicijos žaliosios pramonės technologijoms ir aukštos pridėtinės vertės pramonės plėtrai.
Švietimui numatoma 263 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimui, visiems prieinamo šiuolaikinio ugdymo užtikrinimui, rinkos poreikius atliepiančios profesinio ugdymo sistemos sukūrimui, vieno langelio principo karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti įdiegimui, efektyvaus mokslo ir studijų sistemos valdymo užtikrinimui.
Mokslui, verslui ir inovacijoms numatomos 206 mln. eurų investicijos: sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką.
147 mln. eurų investicijas ketinama skirti skaitmeninei pertvarkai – kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis, valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai, įmonių skaitmenizavimuisi skatinti.
Infrastruktūros fondas ir lėšos Lietuvos keliams
Kaip skelbia Finansų ministerija, 2025 m. planuojama įsteigti Infrastruktūros fondą, kurio tikslas – 1 mlrd. eurų investicijos 2025−2027 m. Fondas investuotų į finansiškai atsiperkančius projektus – gynybos pramonę, jūrų ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūrą, viešos-privačios partnerystės projektų vystymą, pvz. karinės infrastruktūros projektus, duomenų centrus, energetikos infrastruktūrą. 2025−2027 m. valstybės įnašas bei ILTE lėšos į šį fondą sudarytų po 50 mln. eurų kasmet. Kitą dalį sudarytų privačių investuotojų – tarptautinių finansų įstaigų, privataus kapitalo fondų, pensijų fondų – lėšos.
2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas didesnis finansavimas Lietuvos keliams – 784 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 563,2 mln. eurų, Gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui planuojama skirti 59,1 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei 2021−2027 m. ES fondo lėšų) – dar 161,2 mln. eurų.
2025 m. biudžetų išlaidos
2025 m. biudžetų išlaidose didžiausią dalį numatoma skirti socialinei apsaugai – daugiau nei 11,5 mlrd. eurų (palyginti su 2024 m. papildomai daugiau nei 1,3 mlrd. eurų), sveikatos apsaugai atiteks daugiau nei 4,37 mlrd. eurų (papildomai 533 mln. eurų), švietimui – 4,32 mlrd. eurų (papildomai 571 mln. eurų), gynybai – 2,57 mlrd. eurų (papildomai 293 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai − 944 mln. eurų (papildomai 53 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 909 mln. eurų (papildomai 80 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 678 mln. eurų (papildomai 101 mln. eurų), aplinkos apsaugai 438 mln. eurų (papildomai 36 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2,52 mlrd. eurų (papildomai 141 mln. eurų), ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų (papildomai 42 mln. eurų).
Po pateikimo valstybės biudžetas (projektas Nr. XIVP-4221) bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 21 d., antrojo svarstymo – ne vėliau kaip gruodžio 18 d.