Gynybos obligacijų išplatinta jau už 4,6 mln. eurų

Spalio 10 d. startavus gynybos obligacijų platinimui, žmonės, verslas ir kitos organizacijos jų rezervavo jau už 4,6 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms.

Spalio 10-21 d. „Swedbank“ sudarytos 612 sutarčių įsigyti gynybos obligacijų už 2,9 mln. eurų, SEB – 386 sutartys už 1,7 mln. eurų. Abiejuose bankuose žmonės buvo ženkliai aktyvesni nei verslas ir kitos organizacijos (99 proc. sutarčių sudarė fiziniai asmenys). Žmonės taip pat paskolino valstybei kur kas daugiau nei verslas – apie 96 proc. gynybos obligacijų sumos „Swedbank“, apie 75 proc. – SEB.

„Gynybos obligacijų išskirtinumas yra tas, kad valstybė skolinasi iš žmonių ir verslo pigiau, nei rinkose, o pastarieji tokiu būdu prisideda prie šalies gynybos finansavimo. Tarpiniai emisijos rezultatai džiugina, nes rodo palyginti nemažą susidomėjimą gynybos obligacijomis, atsižvelgiant į vyravusį skepticizmą dėl santykiniai nedidelių palūkanų. Jau dabar per 12 dienų iš gynybos obligacijų surinkta suma yra didesnė nei kai kurių Vyriausybės taupymo lakštų emisijų per dvi savaites“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Galutinė tiksli suma, už kiek buvo įsigyta gynybos obligacijų, paaiškės pasibaigus emisijos platinimui – spalio 29 d. Pirmoji gynybos obligacijų emisija bus išperkama 2025 m. spalio 29 d., už ją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų.

Krašto apsaugos ministerija už 4,6 mln. eurų svarstytų įsigyti skirtingų antidroninių sistemų, kurių vertė už vienetą svyruoja apytiksliai nuo 20 iki 100 tūkst. eurų. Tai gali apimti įvairaus pobūdžio sistemas kaip, pavyzdžiui, nešiojamas rankinis antidronas, dronų aptikimo sistemos, mobilios dronų aptikimo sistemos ir kt.

Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti. Prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo, įsigyjant gynybos obligacijų, gali kiekvienas – tiek žmonės, tiek verslas ir kitos organizacijos. 

Gynybos obligacijos platinamos per tuos pačius Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB. Fiziniai ir juridiniai asmenys gynybos obligacijų gali įsigyti „Swedbank“ arba SEB internetiniame banke, taip pat SEB banko padaliniuose. Daugiau informacijos apie gynybos obligacijų įsigijimą rasite www.gynybosfondas.lt bei Finansų ministerijos svetainėje.

Kai ateis laikas išpirkti gynybos obligacijas, nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktas gynybos obligacijas ir joms priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamas gynybos obligacijas.

Gynybos obligacijų palūkanų norma kiekvienai emisijai nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, tačiau ji bet kuriuo atveju negali viršyti 2 proc., taip 2024 m. birželio 20 d. apsisprendus Seimui. Palūkanų norma nustatoma ir skelbiama kartu su kitomis  gynybos obligacijų emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki gynybos obligacijų platinimo pradžios.

Preliminarus gynybos obligacijų išleidimo grafikas atnaujinamas kas mėnesį ir taip pat skelbiamas Finansų ministerijos svetainėje.

Daugiau informacijos apie gynybos obligacijas galite rasti specialioje skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“ čia.

Apie Gynybos fondą:

Primename, jog spalio 1 d. pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilgajam laikotarpiui, numatant tam papildomus tvarius finansavimo šaltinius. Pajamos iš mokesčių – dalies pelno, akcizų, savivaldybių savarankiškų pajamų nukreipimas civilinei saugai bei metams pratęsto Solidarumo įnašo – fondą pasieks nuo 2025 m., o spalio 1-ąją, startavo galimybė prie Gynybos fondo prisidėti kiekvienam, skiriant savanorišką įmoką (daugiau informacijos rasite Gynybos fondo interneto svetainėje www.gynybosfondas.lt).

Gynybos fondo lėšos bus skiriamos divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingos ginkluotės, technikos ir amunicijos įsigijimui, Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingos infrastruktūros kūrimui, kontrmobilumo priemonių įsigijimui ir vystymui, karinio mobilumo ir dvigubos paskirties (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytam civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai.