Pasaulio ekonomika ruošiasi sudėtingai ir dinamiškai 2024 m. pabaigai, kai augimo prognozės, infliacijos rodikliai ir pinigų politikos priemonės vaidins svarbų vaidmenį formuojant ekonominę aplinką. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros docentas dr. Bahman Peyravi apžvelgia pagrindines pasaulines ir regionines ekonomines tendencijas, įskaitant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir centrinių bankų, tokių kaip JAV Federalinis rezervų bankas (FED) ir Europos centrinis bankas (ECB), atnaujinimus. Apžvalga apima JAV ekonomikos sulėtėjimą, euro zonos atsparumą, Kinijos netikėtą augimą ir prekių rinkos svyravimus, suteikdama vertingų įžvalgų apie tai, ko tikėtis paskutinį 2024 m. ketvirtį.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo balandžio Pasaulio ekonomikos apžvalgos ataskaitoje (World Economic Outlook Update, April 2024) padidino 2024 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 3,2 %, o 2025 m. prognozę paliko 3,2 %. JAV FED, kuris išlaikė palūkanų normą 5,25 %–5,50 % intervale, nusprendė sulėtinti birželį pradėtą balanso mažinimo tempą. JAV ekonomika per pirmąjį 2024 m. ketvirtį augo 1,6 % palyginti su praėjusiais metais, nepateisindama lūkesčių, ir tikimasi, kad augimas sumažės iki 2,0 % per ketvirtąjį 2024 m. ketvirtį, palyginti su 3,1 % per ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį. Šalyje vartotojų kainų indekso, VKI (Consumer Price Index, CPI) infliacija 2024 m. kovą siekė 0,4 % mėnesinį ir 3,5 % metinį lygį ir, tikimasi, kad iki 2024 m. pabaigos ji bus apie 3 %. Euro zonoje, kuri pirmąjį 2024 m. ketvirtį augo 0,4 % palyginti su praėjusiais metais, viršijant lūkesčius, preliminarūs duomenys parodė, kad balandžio mėnesį metinė CPI infliacija siekė 2,4 %. Kinijos ekonomika per pirmąjį metų ketvirtį viršijo lūkesčius, augo 1,6 %, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ir 5,3% per metus.
Euro zona pirmąjį ketvirtį augo, viršydama lūkesčius, paskutinis ketvirtis irgi suteikia vilčių
Preliminarūs duomenys rodo, kad Euro zona pirmąjį 2024 m. ketvirtį augo 0,4 % palyginti su praėjusiais metais, viršydama lūkesčius, o ketvirtinis BVP augimas siekė 0,3 %, – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius šešis ketvirčius. Kita vertus, regione paskelbti pirkimo vadybininkų indekso (Purchasing Managers' Index, PMI) duomenys rodo, kad sektorių skirtumai tęsėsi į antrąjį ketvirtį. Balandį gamybos PMI nukrito iki 45,7, tai žemiausias rodiklis per pastaruosius keturis mėnesius, rodantis spartėjantį sektoriaus susitraukimo tempą. Tuo tarpu paslaugų pirkimo vadybininkų indeksas pakilo iki 53,3, trečią mėnesį iš eilės, viršydamas slenkstį ir pateikdamas pozityviausią prognozę per pastaruosius 11 mėnesių. Vis dėlto, 2024 m. rugsėjį Euro zonos paslaugų pirkimo vadybininkų indeksas sumažėjo nuo 52,9 iki 50,5, smarkiai nukritęs žemiau prognozės, kuri buvo 52,1, ir tikimasi, kad iki metų pabaigos jis nukris žemiau 50.
Tuo pačiu laikotarpiu Sentix indeksas, kuris matuoja vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą, pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. vasario, kai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, rodydamas, kad lūkesčiai dėl ateities regione pagerėjo. Preliminarūs balandžio mėnesio infliacijos rodikliai taip pat pateikė teigiamą vaizdą. Per šį laikotarpį VKI mėnesinė infliacija siekė 0,6 % ir 2,4 % metinė, o metinė pagrindinė VKI infliacija nukrito iki 2,7 % – tai žemiausias lygis per beveik dvejus metus.
ECB prezidentė Christine Lagarde, kalbėdama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko 2024 m. pavasario susitikimuose, pažymėjo, kad regione tęsiasi dezinfliacijos procesas dėl mažų energijos kainų, tiekimo sąlygų normalizacijos ir griežtos pinigų politikos. Ch. Lagarde teigė, kad regiono infliacija 2024 metais turėtų sumažėti iki 2,3 %, o 2025 m. viduryje – iki 2 %. Atsižvelgiant į infliacijos mažėjimo ženklus ir ECB pareigūnų užuominas apie palūkanų normų mažinimą, rinkos prognozavo 70 % tikimybę, kad ECB 2024 m. birželį sumažins palūkanų normą pirmą kartą 25 baziniais punktais.
S&P Global Ratings teigė (2024 m.), kad „iki šių metų pabaigos Euro zonos BVP augimas sieks 0,8 %, o kitais metais – 1,3 %. Šios prognozės iš esmės atitinka mūsų ankstesnius vertinimus – atitinkamai 0,7 % ir 1,4 %. Tačiau šiemet tikimasi stipresnio augimo Ispanijoje ir Prancūzijoje bei silpnesnio augimo Vokietijoje. Sparčiai augant realioms pajamoms, gerėjant vartotojų suvokimui apie mažėjančią infliaciją ir mažėjant palūkanų normoms, vartotojų išlaidos ir investicijos taps pagrindiniais BVP augimo varikliais nuo kitų metų. Infliacija, kuri rugpjūtį siekė 2,2 %, metų pabaigoje gali vėl pakilti. Atsižvelgiant į tai, kad vienos darbo sąnaudos ir toliau sparčiai auga, mažai tikėtina, kad infliacija sumažės iki 2,0 % iki 2025 m. antrosios pusės. Prognozuojama, kad šiais metais infliacija sieks 2,5 %, o kitais metais – 2,1 %, tai beveik identiška mūsų ankstesnėms prognozėms – 2,4 % ir 2,2 %. Kalbant apie pinigų politiką, toliau prognozuojama, kad ECB kas ketvirtį mažins indėlių normą 25 baziniais punktais, kol 2025 m. trečią ketvirtį ji sieks 2,5 %. Ši norma yra mažesnė už dabartinį 3,5 % lygį. Mes suprantame, kad 2,5 % yra viršutinė neutralios palūkanų normos sutarta riba. Neutrali norma yra palūkanų norma, kai centrinis bankas nerado nei ribojančio, nei stimuliuojančio poveikio paklausai. Tai reiškia, kad pinigų politika palaipsniui taps mažiau ribojanti, tačiau iki 2025 m. pabaigos nebus neutrali.
Situacija prekių rinkoje
Pasak Trading Economics (2024) „Brent“ naftos kaina 2024 m. balandžio pirmoje pusėje dėl geopolitinių neramumų pasiekė 91,2 JAV dolerių už barelį (ir tai buvo aukščiausias lygis nuo 2023 m. spalio, kai įtampa prasidėjo Artimuosiuose Rytuose. Tačiau spalį kaina yra apie 74 JAV dolerių. Antroje balandžio pusėje kaina sumažėjo dėl pranešimų apie galimą susitarimą tarp Izraelio ir Palestinos dėl paliaubų, kuris sumažino geopolitinę riziką, ir dėl JAV naftos atsargų padidėjimo viršijant lūkesčius, balandžio mėnesio pabaigoje pasiekė 87,9 JAV dolerio – tai 0,4 % augimas. Tačiau Pasaulio banko 2024 m. paskelbtoje mėnesinėje ataskaitoje pažymėta, kad jei įtampa Artimuosiuose Rytuose sukeltų tiekimo sutrikimus, „Brent“ naftos kaina galėtų pakilti iki 92 JAV dolerių už barelį, o esant rimtesniems sutrikimams, ji galėtų viršyti 100 JAV dolerių, darant maždaug vieno procentinio punkto spaudimą pasaulinei infliacijai. Metalo kainos 2024 m. balandį smarkiai pakilo. Vario kainos Londono metalų biržoje (LME) padidėjo 12,8 % per mėnesį, pasiekdamos aukščiausią lygį per dvejus metus dėl sustiprėjusių Kinijos gamybos sektoriaus ir tiekimo pusės problemų lūkesčių. Tikimasi, kad aukso kainos iki 2024 m. pabaigos pasieks 2800 eurų už unciją .
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbtas maisto kainų indeksas 2024 m. balandį padidėjo 0,25%, po to, kai kovo mėnesį išaugo 1,2%, nutraukdamas septynis mėnesius trukusį nuosmukį. Indekso augimą lėmė augalinio aliejaus kainų didėjimas kovą ir mėsos kainų augimas balandį. Žvelgiant į naujausius duomenis, FAO praneša, kad jo maisto kainų indeksas rugpjūtį siekė 120,7 punkto, tai nedidelis sumažėjimas nuo 2024 m. liepos. Cukraus, mėsos ir grūdų kainų indeksų sumažėjimas nusvėrė augalinio aliejaus ir pieno produktų kainų augimą.
HSBC ekonomistas James Pomeroy teigė „Kai žvelgi į 2024 metų ekonomikos perspektyvas, lengva pasakyti, kodėl jos galėtų būti blogos. Tačiau kol kas to duomenų nėra. Duomenys jau rodo daug priežasčių, kad tai gali būti geriau nei tikėtasi, panašiai kaip buvo 2023 m.“
Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis FED palūkanų normos mažinimas įvyko 2024 m. viduryje, rinkos jau pradėjo judėti šia kryptimi, laukdamos tolimesnio normų mažinimo per ateinančius FED posėdžius. Šie lūkesčiai greičiausiai dar labiau padidins akcijų rinkų augimą.
TVF savo 2024 m. sausio mėnesio Pasaulio ekonomikos apžvalgoje (World Economic Outlook Update, January 2024) pabrėžė, kad pasaulio ekonomika yra „netikėtai atspari“, ir, palyginti su ankstesne spalio ataskaita, šiek tiek padidino savo pasaulio augimo prognozes. Prognozuojama, kad iki 2024 m. pabaigos augimas sieks 3,1 %, o 2025 m. – 3,2 %. TVF šį atsparumą sieja su „JAV ir kai kurių pagrindinių kylančių rinkų bei besivystančių ekonomikų stiprybe, taip pat Kinijos fiskaline parama“. Kadangi infliacija stabiliai mažėja ir augimas tęsiasi, TVF teigia, kad pasaulio ekonomiką galiausiai „nusileis minkštai“. Kinijos ekonomikoje pastebima daugiau teigiamų pokyčių. 2023 m. ji pasiekė 5,2 % augimą, kas bendrai sudaro 17,7 trilijonų dolerių ekonominį dydį, iš kurio 80 % augimui prisidėjo vartojimas. Tuo tarpu Indija siekia 7 % augimo 2024–2025 m. Tikimasi, kad Rusijos karo laikų ekonomikos ekonominis aktyvumas per metus atsigaus nuo 2,7 iki 3,0 %. Geresnius nei tikėtasi Rusijos ekonominius rezultatus daugiausia lėmė atsparumas dėka viešųjų išlaidų ir vidaus paklausos, kurią padidino darbo užmokesčio augimas dėl darbo jėgos trūkumo.
Ataskaitoje, kurioje primenama, kad 2023 m. ES infliacija buvo 6,4 %, o euro zonoje – 5,4 %, prognozuojama, kad 2024 m. infliacija sumažės iki 2,7 % ES ir 2,5 % euro zonoje. 2025 m. infliacija tikimasi bus 2,2 % ES ir 2,1 % Euro zonoje.
Lietuvos ekonominė perspektyva
Europos Komisijos gegužės 15 d. ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas padidės iki 1,8 % BVP dėl didėjančių socialinių išlaidų, viešojo sektoriaus atlyginimų ir vyriausybės dabartinių pervedimų, o 2025 m. jis dar labiau padidės iki 2,2 % reikėtų patikslinti pagal naujai siūlomą biudžetą. Tikimasi, kad realusis Lietuvos BVP 2024 m. augs 2 %, dėka stipraus privataus vartojimo augimo, besitęsiančio investicijų augimo ir laipsniško prekybos gerėjimo. 2025 m. realusis BVP prognozuojama, kad augs sparčiau – 2,9 %, dėl spartesnio ES ir euro zonos ekonomikos augimo bei stipresnio prekybos atsigavimo. Tikimasi, kad suderinto vartotojų kainų indekso (HICP) infliacija sumažės iki 1,9 % 2024 m., po staigaus energijos kainų kritimo, ir stabilizuosis ties 1,8 % 2025 m., kai paslaugų infliacija mažės.
Be to, Komisijos ataskaitoje pastebima, kad infliacija stabilizuosis žemesniuose lygiuose: HICP infliacija 2023 m. sumažėjo iki 8,7 %, prognozuojama, kad 2024 m. sumažės iki 1,9 %, o 2025 m. – iki 1,8 %. Energijos kainų kritimas ir reikšmingas kainų augimo sulėtėjimas likusiose HICP sudedamosiose dalyse ir toliau mažins bendrą infliaciją, taip pat infliaciją, neįskaičiuojant energijos ir maisto kainų pokyčio. Tačiau, kadangi darbo užmokesčio augimas tęsis, tikimasi, kad paslaugų infliacija mažės lėčiau, nuosekliai mažėdama per 2024 ir 2025 metus.
Taip pat, Europos Komisija pastebi, kad 2023 m. buvo darbo rinkos atvėsimo požymiai, ir tikimasi, kad ši tendencija išliks iki 2024 m., kai nedarbo lygis prognozuojama šiek tiek padidės iki 7 %. Šis padidėjimas siejamas su Ukrainos pabėgėlių įtraukimu į darbo rinką. Tačiau 2025 m., kai Lietuvoje sumažės perkeltų asmenų skaičius ir natūraliai sumažės gyventojų skaičius, darbo rinka vėl taps įtempta. Prognozuojama, kad nedarbo lygis, kuris 2023 m. buvo 6,9 %, padidės iki 7 % 2024 m., o 2025 m. vėl sumažės iki 6,9 % dėl mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Tikimasi, kad darbo rinkos įtampa skatins darbo užmokesčio augimą 7-8 % per metus šiuo laikotarpiu.
Galiausiai, Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad, jei nebus pokyčių politikoje, kad biudžeto deficitas 2025 m. turėtų iki 2,2 % BVP, daugiausia dėl didėjančių socialinių išmokų. Tikimasi, kad „minimalaus vartojimo krepšelio“ padidėjimas 26 %, su kuriuo siejamos daugelis socialinių išmokų, padidins socialines išlaidas 0,6 % BVP. Prognozuojama, kad viešoji skola kaip BVP procentinė dalis padidės iki 38,9 % 2024 m. ir dar labiau – iki 41,6 % 2025 m., tai sąlygos didėjantis biudžeto deficitas ir atsargų srauto koregavimai.
Straipsnio autoriai:
Doc. dr. Bahman Peyravi, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedra
Prof. dr. Daiva Jurevičienė, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros vedėja
