Lietuvos sveikatos mokslų universiteto drauge su Pasaulio sveikatos organizacija atliekamame paauglių gyvensenos ir sveikatos tyrime konstatuojama, kad situacija Lietuvoje negerėja – jau du dešimtmečius paauglių fizinis aktyvumas nuosekliai mažėja. Tyrimo rezultatai rodo, kad tarp 5–9 klasių moksleivių tik 13 proc. būdingas pakankamas kasdienis fizinis aktyvumas, pagal šį rodiklį Lietuvos jaunuoliai yra tarp 5 mažiausiai fiziškai aktyvių Europos šalių.
„Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa konstatuoja dar blogesnę statistiką – 62 proc. Lietuvos gyventojų nesportuoja ir nesimankština. Situacija aiškinama išprusimo ir reikalingos infrastruktūros stoka.
Mokslininkai kalba apie būtinybe sudaryti sąlygas aktyviai veiklai, didinti būrelių prieinamumą vaikams ir čia pat pripažįsta – tam stinga valstybės strateginio požiūrio bei politinės valios. Šiuo metu vaikų neformaliajam švietimui iš valstybės biudžeto skiriama nuo 15 iki 25 eurų priklausomai nuo savivaldybės. Tik maža dalis savivaldybių prie šios pinigų sumos prisideda papildomai. Finansavimo krepšelis, neskaitant minimalaus padidinimo praėjusiai metais, iš esmės nekito nuo 2017 m.
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos vadovė Neringa Juškienė sako, kad problema visiems žinoma senai, deja, konkrečių sprendimų nesiimama. Ir dabar Seime inicijuotos įstatymo pataisos dėl neformalaus švietimo finansavimo, bet pinigų nerandama, prisidengiant keistais motyvais.
„Svarstant įstatymo pokyčius, gauta Vyriausybės išvada, kurioje pinigų poreikis neformaliam švietimui skaičiuojamas teoriškai, kiek reikėtų, jei 100 proc. vaikų lankytų būrelius. Betgi net prie geriausių norų neįmanoma pasiekti, kad būrelių užimtumas būtų maksimalus. Tai reiškia, kad finansavimo didinimui nereikės skirti tų teorinių 200 mln. eurų, kaip jie planuoja“, – sakė N. Juškienė.
Be to, pateiktoje Vyriausybės išvadoje remiamasi ir tuo, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“. Asociacijos vadovė stebisi, kodėl manipuliuojama KT pasisakymų, iki galo neatskleidžiant jo esmės.
„Konstitucinio Teismo pasisakymas taip pat reiškia ir tai, kad priėmus įstatymą reikės atlikti atitinkamus valstybės biudžeto pakeitimus ir numatyti lėšų, tam kad šis įstatymas būtų įgyvendintas. Juk natūralu, jog pirma turi atsirasti teisinis reguliavimas ir tik po to atliekamos korekcijos valstybės biudžete. Ne atvirkščiai“, – teigia asociacijos vadovė.
Asociacijos vadovę stebina ir rytojaus Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio darbotvarkė. Parlamentarai pirmiausia svarstys kitų metų biudžetą ir tik po to neformaliojo švietimo finansavimo klausimą. Anot N. Juškienės, tokį dienotvarkės sudėliojimą galima drąsiai vadinti apsimestinio dėmesio demonstravimu.
Sveikatos ir sporto ekspertai vieningai sutaria, kad nekreipiant tinkamo dėmesio bei neskiriant pakankamo finansavimo, vaikų ir visuomenės fizinė būklė toliau tik prastės. Taip pat sutariama, kad šios problemos gali persikelti ir į krašto gynybos temą, kai Lietuvos kariuomenė eidama link visuotinio šaukimo nebeturės iš ko formuoti personalo.