Kenčiate nuo šiukšles kaupiančio kaimyno? Išeitis yra, tik ne visi apie tai žino

Į namus sklindantis dvokas, keliaujantys tarakonai ir nuolatinė gaisro baimė – su tokia kasdienybe susiduria daugiabučių gyventojai, šalia kurių gyvena šiukšles kaupiantis kaimynas. Apie priverstinai išvalomus butus ir tonomis išvežamas šiukšles girdėta ne viena istorija, tačiau ne daugelis žino, kaip tai galima padaryti. Ko gali imtis nuo šiukšlių kaupėjo kenčiantys kaimynai pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ pastatų administravimo skyriaus vadovas Kęstutis Beržanskis.

Priverstinai šiukšles valė Klaipėdoje

Apie priverstinai išvalomas šiukšles iš jas kaupiančių žmonių butų girdėta ne viena istorija. Pasak K. Beržanskio, „Civinity Namai“ prižiūrimuose daugiabučiuose su šia problema administratorius susiduria reguliariai.

Paskutinis toks atvejis – Klaipėdos Sportininkų gatvės daugiabučiame name, kuriame iš vieno buto šių metų spalį šiukšlės išvežtos jau antrą kartą.

Problemos minėtame name prasidėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį, kai iki tol buvusi tvarkinga ir kaimynų apibūdinama kaip pedantiška kaimynė pradėjo savo bute kaupti šiukšles. Pirmą kartą butas priverstinai buvo išvalytas 2016 metais, o dabar buto valymas atliktas antrą kartą.

„Šiame dviejų kambarių bute pirmą kartą šiukšlių buvo iki lubų. Atliekant buto valymą šiemet, jame radome šiukšlių iki pusės buto aukščio. Išvalius butą iš jo išvežėme du pilnus konteinerius įvairių šiukšlių, kurių bendra apimtis siekė 40 kubinių metrų,“ – pasakoja  specialistas. 

Tai – ne vienintelis atvejis, kai priverstinai išvalomas šiukšles kaupiančio žmogaus būstas. Prieš metus tokius darbus įmonė atliko Kaune, kuomet iš Petrausko gatvėje esančio daugiabučio buvo išvežta per 60 kubinių metrų šiukšlių.

Pavojinga tiek šiukšlių kaupikui, teik aplinkiniams gyventojams

Namie kaupti šiukšles draudžia tiek atliekų tvarkymo įstatymas, tiek savivaldybėse galiojančios atliekų tvarkymo ir švaros taisyklės.

Tačiau paprastai su šia problema susiduria žmonės, sergantys komupulsinio kaupimo sindromu, o jų elgesio pakeisti nepadeda nei kaimynų prašymai, nei institucijų grasinimai dėl baudų.

Tokia situacija kelia grėsmę tiek pačiam šiukšles kaupiančiam žmogui, tiek jo kaimynams.

Tokiame bute kartu su šiukšlėmis veisiasi įvairūs parazitai, tokie kaip tarakonai, žiurkės, utelės, kurie keliauja per visą daugiabutį. Taip parazitai platina įvairias ligas ir infekcijas. 

Be to, butas, kuriame laikomos šiukšlės, tampa pavojingu gaisro židiniu. Pakanka neatsargaus naudojimosi ugnimi ar numestos nuorūkos, kad butas užsiliepsnotų, o nuo gaisro nukentėtų ne tik jis, bet ir visas daugiabutis ir jame gyvenantys žmonės.

Šiukšlių išvalymą gali inicijuoti kaimynai

Gyventojams, nežinantiems, kokių veiksmų jie gali imtis ir kur prašyti pagalbos, būsto administratorius rekomenduoja imtis iniciatyvos patiems, nes tai greičiausia ir efektyviausia priemonė.

Priverstinai patekti į šiukšlėmis prigrūstą kaimyno butą ir jį išvalyti galima tik turint teismo sprendimą. Norint tai padaryti, pirmiausia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma turi nuspręsti kreiptis į teismą ir įgalioti namo administratorių tai padaryti.

Administratoriui gavus daugumos sprendimą daugiabučio gyventojų vardu rengiamas ir teismui pateikiamas ieškinys su prašymu įpareigoti buto šeimininką pačiam išvalyti butą, o to neatlikus įsileisti įgaliotus asmenis į nuosavybes teise priklausantį butą bei sudaryti sąlygas jame atlikti šiukšlių išvežimo darbus.

Teismo sprendimu butas išvalomas be sutikimo

Teismui priėmus sprendimą, paprastai namo administratorius laiškais ir skelbimais ragina gyventoją, kaupiantį šiukšles, per teismo nurodytą laikotarpį pačiam sutvarkyti butą ir išvežti šiukšles.

Nors paprastai jokių veiksmų šiukšlių kaupikas nesiima, tačiau ši procedūra yra privaloma. Per nustatytą terminą neatlikus buto išvalymo savanoriškai, namo administratorius pakartotinai kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Turint vykdomąjį dokumentą administratorius kreipiasi į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo ir, drauge su juo, priverstinai patenka į buto patalpas bei atlika buto valymo nuo šiukšlių darbus. 

Buto išvalymo gali tekti laukti ir pusmetį

Pasak K. Beržanskio, šis procesas – nėra greitas, nes į jį įsitraukia daug žmonių ir institucijų. 

Nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo kreiptis į teismą priėmimo iki realaus buto išvalymo vidutiniškai praeina apie pusę metų.

„Procesas nėra toks greitas, kokio norėtų daugiabučio gyventojai, kasdien kenčiantys nuo pavojingos kaimynystės. Todėl pastebint kaimyno polinkį kaupti šiukšles derėtų kuo įmanoma anksčiau sunerimti ir imtis veiksmų, siekiant šią problemą spręsti,“ – pataria specialistas.

Galima prašyti ir prokuratūros pagalbos

Susiduriantiems su tokia problema gyventojams taip pat reikia suprasti, kad išvalius butą problema išsprendžiama laikinai. Šiukšles kaupiantys žmonės, išvalius jų namus, paprastai nenustoja šiukšlių kaupti, todėl ilgainiui butas ir vėl jų prisipildo.

Tokiais atvejais procedūra turi būti kartojama iš naujo: iš naujo kreipiamasi į teismą ir tik turint jo sprendimą jis iš naujo priverstinai įvykdomas.

Kitas būdas – kreiptis į prokuratūrą ir prašyti ginti viešąjį interesą. Prokuratūra gali inicijuoti šiukšles kaupiančio asmens veiksnumo ribojimą, kuomet teismui pritarus jam paskiriamas globėjas. Tokiu atveju globėjui tenka atsakomybė pasirūpinti sergančiu asmeniu ir užtikrinti, kad jo būstas nebekeltų grėsmės jame gyvenančiam bei aplinkiniams.