Nemaža dalis lietuviškų verslų vis dar turi kontroliuojančias bendroves (angl. holding), įsikūrusias Estijoje. Tuo tarpu estai nuo 2024 m. didina pelno mokesčio tarifą iki 22 proc. ir panaikina lengvatinį 14 proc. tarifą, taikomą reguliariai skirstomam pelnui. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertai dalijasi, kad lietuvių valdomi verslai, norėdami išvengti didesnio mokesčio, gali svarstyti apie galimybę išmokėti pelną iki šių metų pabaigos.

Svarbiausi pokyčiai

Nuo kitų metų Estijoje pelno mokesčio tarifas didėja nuo 20 iki 22 proc., o lengvatinis 14 proc. tarifas, taikytas reguliariai skirstomam pelnui, bus panaikintas. Nors atidėto pelno mokesčio sistema leidžianti pelną reinvestuoti arba kaupti, lieka galioti, šis mokesčio padidinimas paveiks tuos, kurie planuoja išsimokėti dividendus po 2025 m.

„Siekiant pasinaudoti dabartiniu mažesniu pelno mokesčio tarifu, verta pelną paskirstyti dar iki 2024 m. pabaigos. Dividendams, paskirstomiems nuo 2023 m. uždirbto pelno, papildomų reikalavimų nėra – svarbiausia, kad dividendų paskirstymą pagrįstų akcininkų patvirtinta metinė ataskaita. Jei trūksta grynųjų pinigų, galima išmokėti nepiniginius dividendus, o grynųjų pinigų reikės tik pelno mokesčiui sumokėti“, – dėsto „Sorainen“ teisininkas Povilas Užkuraitis.

Pasak jo, vienas iš populiariausių būdų anksčiau išmokėti dividendus – sutrumpinti finansinius metus. Estijos bendrovių finansiniai metai yra numatyti įstatuose ir neturi sutapti su kalendoriniais metais. Pavyzdžiui, galima nustatyti, kad finansiniai metai prasidėtų ne sausio 1 d., o spalio 1 d., dėl ko finansiniai metai baigtųsi rugsėjo 30 d.

Už šį laikotarpį parengta metinė ataskaita, patvirtinta akcininkų, leistų išmokėti dividendus dar 2024 m. Vis dėlto šis sprendimas netinka bendrovėms, kurioms reikia atlikti auditą, nes auditas gali užtrukti pernelyg ilgai, kad būtų galima dividendus išmokėti iki 2024 m. pabaigos.

Tarpiniai dividendai ir kapitalo mažinimas

„Dažnai kyla klausimas, ar Estijoje galima išmokėti tarpinius dividendus, kaip tai daroma kai kuriose kitose jurisdikcijose. Deja, Estijos teisė numato, kad tarpiniai dividendai gali būti išmokami tik po finansinių metų pabaigos, o tokia galimybė suteikiama tik akcinėms bendrovėms (AS)“, – sako „Sorainen“ teisininkas.

Kitas pelno paskirstymo būdas yra kapitalo mažinimas. Pastarasis, kitaip nei dividendai, neapmokestinamas pelno mokesčiu tol, kol suma neviršija ankstesnių kapitalo įnašų. Tačiau nuo šios ribos kapitalo mažinimas bus apmokestinamas. Deja, Estijos teisė nenumato galimybės pasirinkti, kurią kapitalo dalį – apmokestinamą ar neapmokestinamą – naudoti pirmiausia.

„Labiausiai paplitęs būdas sumažinti kapitalą yra akcijų išpirkimas. Estijoje šiam procesui netaikomos sandorių kainodaros taisyklės, todėl galima išpirkti 1 euro vertės akciją už 100 000 eurų, o mokesčiai bus taikomi tik nuo apmokestinamos kapitalo dalies. Tokio kapitalo sumažinimo apmokestinamoji dalis apmokestinama 20 proc. pelno mokesčiu (arba net 14 proc., jei taikoma įprastinio pelno paskirstymo taisyklė), kuris nuo ateinančių metų bus padidintas iki 22 proc. (be galimybės taikyti 14  proc. pelno mokesčio taisyklę)“, – priduria P. Užkuraitis.