COVID-19 pandemija, karo pabėgėliai iš Ukrainos ar stichinės nelaimės – būtina pripažinti, kad nei šiose ar kitose krizėse savivaldybės ir valstybės institucijos neapsiėjo be nevyriausybinio sektoriaus pagalbos. Nors NVO aktyviai dalyvauja krizių valdyme, vis dar trūksta sisteminio požiūrio ir aiškumo.
Tai paskatino Šiaurės ministrų tarybos biurą Lietuvoje inicijuoti projektą „NVO pasiruošimas pilietiniam atsparumui“, skirtą stiprinti NVO vaidmenį krizių valdyme, pasitelkiant Šiaurės šalių patirtį. Tai pirmasis toks projektas Lietuvoje, kai pilietinė visuomenė kviečia nacionalines ir vietos valdžios institucijas sukurti praktinius mechanizmus gyventojų įtraukimui į krizių valdymą.
Pagrindinis projekto partneris ir įgyvendintojas – Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicija, partneriai Šiaurės šalyse – Suomijos nacionalinė gelbėjimo asociacija SPEK ir Skonės apskrities administracinė taryba Švedijoje.
Pirmasis projekto žingsnis – įvadiniai mokymai šešiose savivaldybėse: Alytuje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Kupiškyje, Telšiuose ir Vilniaus rajone. Jų metu aptariama saugumo situacija, krizių valdymo planas nacionaliniu ir vietos lygmeniu, o praktinių užsiėmimų metu siekiama ne tik įsivertinti NVO pajėgumus, bet ir aiškiai apibrėžti galimą NVO vaidmenį įvairių krizių – nuo stichinių nelaimių iki hibridinių grėsmių – atvejais. Mokymuose aktyviai dalyvavo Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo nariai: „Maisto bankas“, Lietuvos Caritas, Skautai ir kitos nevyriausybinės organizacijos.
Pasak Nacionalinės NVO koalicijos vadovės Gajos Šavelės, NVO įrodė, jog yra ne tik patikimos partnerės, bet ir esminė pagalba krizėse, teikiant paramą ir resursus. „Didelės ir mažos NVO sudėtingose situacijose greitai reaguoja, teikia specializuotas ekspertines žinias bei pajėgumus. Todėl labai svarbu ruoštis galimoms krizėms iš anksto, bendradarbiaujant ir stiprinant partnerystes “, – pabrėžia G. Šavelė.
Mokymų metu kiekvienoje savivaldybėje buvo įvardinta jos specifinė problematika: vieniems tai pagalba neįgaliesiems, kitiems evakuacija ar komunikacija su gyventojais. 2025 m. pavasarį jau minėtose šešiose savivaldybėse vyks praktinės stalo pratybos. Jų metu savivaldybių ir NVO atstovai spręs būtent jiems pritaikytus krizės scenarijus ir sieks įveikti nustatytas spragas, sukurti planus ir koordinuoti veiksmus tarp skirtingų veikėjų. Tokios pat pratybos 2025 m. vyks ir nacionaliniu lygmeniu.
Tarp planuojamų veiklų taip pat numatyti mokomieji vizitai į Švediją ir Suomiją bei tarptautiniai pilietinio atsparumo forumai. Juose dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių bei Ukrainos ekspertai, NVO, valstybės ir savivaldybių institucijų, verslo atstovai, projekto partneriai. Šių forumų tikslas – dalintis patirtimi ir aptarti būtinus pokyčius bei tolesnius žingsnius, remiantis Ukrainos ir Šiaurės-Baltijos šalių patirtimi bei įgyvendintų veiklų ir pratybų rezultatais.
„Pasirengusi ir krizėms atspari visuomenė yra svarbus Šiaurės ministrų tarybos veiklos prioritetas, siekiant tapti tvariausiu ir labiausiai integruotu regionu iki 2030 m. Šiaurės šalių stiprybė – pasitikėjimas ir valstybės bei piliečių sutelktumas. Ištikus krizei, privalome pasitelkti visus turimus resursus, o NVO sektorius gali tapti stipria visuomenę mobilizuojančia jėga. Tikime, kad projektas dar labiau įgalins NVO vaidmenį krizių valdyme, prisidės prie didesnio visuomenės atsparumo, o dalinimasis patirtimi sustiprins visą Šiaurės ir Baltijos šalių regioną“, – teigia Helén Nilsson, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė.
Projektą finansuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, projekto veiklas taip pat papildo NVO koalicijos iniciatyvos ir renginiai, įgyvendinami su Krašto apsaugos ministerijos finansine parama.
Nuotraukos organizatorių