Haroldas Nausėda yra „Ignitis“ verslo klientų ir plėtros tarnybos vadovas
Elektros kainos – viena jautriausių daugelio verslų sąnaudų eilučių, kuriai įtaką daro dažnas išorės veiksnys. Geopolitinė įtampa, dujų kainų nestabilumas, infliacija – tai tik keli veiksniai, galintys ateityje lemti reikšmingus elektros kainų svyravimus. Ar įmanoma stabilizuoti tokius ateities kainų pokyčius iš verslo pozicijos? Kiek verslai gali būti lankstūs planuodami savo būsimas išlaidas bei nuo ko pradėti? Atsakymas į šiuos klausimus yra, tačiau kartu su juo atsiranda ir namų darbai, kuriuos reikia atlikti.
Prognozuojama, kad 2025 m. atsinaujinanti energija turėtų tapti didžiausiu elektros gamybos šaltiniu, pralenkdama anglį, o iki 2028 m. atsinaujinančios energijos šaltiniai sudarys apie 42 proc. visos pasaulio elektros energijos gamybos. Lietuva taip pat intensyviai prisideda prie šios globalios tendencijos – numatoma, kad iki 2030 m. šalis pagamins daugiau nei 100 proc. savo elektros poreikio. Tačiau, nepaisant atsinaujinančios energijos pasiūlos augimo, kaina nebus pastovi dėl įvairių rinkos veiksnių.
Auganti elektros energijos paklausa ir kainų dinamika
Nors Europoje ir Lietuvoje žaliosios elektros gamyba auga rekordiškai ir prognozuojama, kad iki 2030 m. šalis pasigamins elektros virš savo poreikio, jos kainos iki 2030 m. gali kilti. Vienas iš pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie augančios elektros kainos, yra vis didesnė elektros paklausa. Elektromobilių plėtra yra vienas iš ryškiausių pavyzdžių, kaip technologijų pažanga keičia energijos vartojimo įpročius – remiantis rinkos prognozėmis, elektromobilių skaičius pasaulyje per ateinančius dešimtmečius drastiškai išaugs. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, skatina elektromobilių įsigijimą per įvairias subsidijas, mokesčių lengvatas bei infrastruktūros plėtrą. Tai reiškia, kad vis daugiau transporto priemonių taps priklausomos nuo elektros energijos, o tai natūraliai didins bendrą elektros suvartojimą, todėl tikėtina, kad Lietuva susidurs su didesnėmis elektros energijos paklausos bangomis, ypač piko valandomis, kai įkrovimo poreikis didžiausias.
Poreikis natūraliai augs ir dėl įvairių ES reguliavimų, kurie daugeliui įmonių iškels būtinybę atsisakyti iškastinio kuro šaltinių ir pereiti prie žaliųjų technologijų. Tai reiškia, kad daugeliui Lietuvos įmonių teks priimti sprendimus dėl technologijų keitimo šildymui, gamybai ir bendrai veiklai. Pavyzdžiui, įmonės, kurios dabar naudoja dujas, turės arba investuoti į žalesnes technologijas, arba mokėti didelius mokesčius už taršą. Toks ES reguliavimas siekia skatinti perėjimą prie mažiau taršių energijos šaltinių ir didinti energetinį efektyvumą. Tačiau šis perėjimas bus sudėtingas ir brangus, o tai laikinai padidins žaliosios elektros paklausą ir kainas. Infliacija, kylanti dėl didėjančių žaliavų kainų, tiekimo grandinių sutrikimų bei geopolitinių įvykių, taip pat turės tiesioginį poveikį elektros kainoms. Augantis elektros vartojimas, perėjimas nuo iškastinio kuro prie elektros energijos įvairiose sektoriuose – nuo pramonės iki transporto – tik dar labiau didins šį poreikį. Verslui tai reiškia, kad tinkamas laikas apsvarstyti ilgalaikius elektros energijos sprendimus yra dabar.
Ilgalaikės sutartys kaip kainų rizikos valdymo priemonė
Verslui, kurio veikla tiesiogiai priklauso nuo elektros energijos sąnaudų, kintančios kainos kelia didelę riziką. Kainų šuoliai gali smarkiai paveikti įmonės pelningumą, ypač gamybos ar transporto sektoriuose, kur elektros išlaidos sudaro reikšmingą bendrųjų išlaidų dalį. Elektros kainų šuoliai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo elektros jungčių ribojimų iki tarptautinių konfliktų ar orų sąlygų pokyčių, kurie paveikia tiekimo grandines. Pavyzdžiui, jeigu ribojama jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos ar Švedijos, elektros kainos Baltijos šalyse gali staigiai šoktelėti. Jei nėra aiškios jungiamų tinklų vystymo strategijos, gamybos vystymas šalyje gali reikšmingai sulėtėti, o tai turės ilgalaikį efektą kainų konkurencingumui mūsų regione, nes investuotojai sustos investuoti ir į naujus gamybos pajėgumus. 2022 m. elektros kainos Europoje smarkiai išaugo didele dalimi dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir energijos išteklių trūkumo. Tokie įvykiai parodė, kad net ir turint pakankamai elektros gamybos pajėgumų, tarptautinės aplinkybės gali daryti reikšmingą įtaką rinkai.
Verslas turi kelis pasirinkimus sudarydamas ilgalaikes sutartis. Vienas iš pigiausių variantų yra bazinio kiekio fiksuotos kainos sutartis, kur klientas įsipareigoja nupirkti konkretų kiekį kiekvieną valandą prisiimdamas visas kiekio rizikas. Tada tiekėjas neprisiimdamas balansavimo ir vartojimo režimų rizikos gali pasiūlyti žemiausią kainą. Šis produktas naudingiausias klientams turintiems nepertraukiamą ir stabilų gamybos procesą. Tai leidžia įmonėms turėti žemiausią kainą konkrečiam elektros energijos kiekiu ir tiksliai prognozuoti savo išlaidas bei apsaugoti save nuo netikėtų rinkos šuolių.
Kitas pasirinkimas – lankstaus kiekio ir fiksuotos kainos sutartis, kuri užtikrina fiksuotą elektros kainą, nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi kliento vartojimas.
Abu šie elektros energijos įsigijimo modeliai taip pat gali būti papildyti rinkos kainos komponentu, kuris leidžia dalį elektros įsigyti pagal „Nord Pool“ biržos kainas. Tai suteikia įmonėms galimybę naudotis mažesnėmis kainomis, kai jos krenta, ir tuo pat metu užtikrinti stabilumą, kai rinkoje kainos kyla. Toks derinys užtikrina rizikos valdymo lankstumą, padėdamas išlaikyti konkurencingumą, nepriklausomai nuo rinkos svyravimų.
Šiuo atveju Ignitis suteikia gana unikalų rinkinį galimybių. Mūsų klientai, vertindami savo verslo specifiką t.y. savo parduodamos produkcijos pirkėjų kontraktus, stabilių sąnaudų poreikį, įsipareigojimo terminus, gali sudaryti analogiškas net iki 10 metų trukmės elektros energijos pirkimo sutartis. Šiose sutartyse galima gana smulkiai susitarti dėl skirtingų kainodarų skirtingais periodais visą sutarties laikotarpį. Pavyzdžiui pirmaisiais metais visą reikalingą elektros energijos kiekį pirkti pagal biržos kainas, antraisiais – pusę kiekio pagal fiksuotą kainą ir pusę pagal biržinę, trečiais ir ketvirtais 70 proc. fiksuota kaina, o likusiam sutarties laikotarpiui visą kiekį tik fiksuota kaina. Atitinkamai turime ir bene plačiausią sutarčių nutraukimo alternatyvų pasirinkimą atsitikus verslo netikėtumams.
Tokių sutarčių pasirinkimas užtikrina, kad net ir esant rinkos svyravimams, įmonė galės tęsti savo veiklą pagal prognozuojamas išlaidas. Stabili elektros kaina yra itin svarbi įmonėms, kurios naudojasi dideliais elektros kiekiais, nes tai leidžia tiksliau prognozuoti gamybos savikainą ir nustatyti konkurencingas produkcijos kainas. Pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios stipriai priklauso nuo elektros energijos, susiduria su ypatingai didelėmis rizikomis, jei elektros kainos staiga pakyla. Ilgalaikė sutartis su fiksuota kaina padeda šias rizikas valdyti, leidžiant verslui išlaikyti konkurencingumą net esant dideliems rinkos svyravimams. Be to, tokia sutartis leidžia planuoti ne tik dabartines, bet ir būsimąsias investicijas, žinant, kad energijos kaštai išliks stabilūs net ir keičiantis išoriniams rinkos veiksniams. Verslo įmonės, pasirašiusios ilgametes sutartis, tampa mažiau priklausomos nuo neprognozuojamų rinkos kainų, taip išlaikydamos savo konkurencingumą net ir nepalankiomis rinkos sąlygomis.
Kontraktų svarba verslo konkurencingumui
Fiksuotas elektros tiekimo planas yra svarbi verslo tvarumo strategijos dalis. Įsipareigojimas naudoti žaliąją energiją ne tik padeda mažinti anglies pėdsaką, bet ir gerina verslo reputaciją, didina klientų pasitikėjimą bei patrauklumą investuotojams. Bankai, investuotojai ir verslo partneriai vis labiau vertina įmonių indėlį į aplinkosaugą, o žaliųjų iniciatyvų nebuvimas gali neigiamai paveikti verslo galimybes gauti finansavimą ar užmegzti naujas partnerystes. Šiame kontekste žaliosios elektros naudojimas per fiksuotos kainos sutartis tampa strateginiu sprendimu, kuris prisideda ne tik prie sąnaudų stabilumo, bet ir prie verslo tvarumo tikslų įgyvendinimo.
