Ketvirtadienį Seimas pritarė Tautinių mažumų įstatymo projektui, kuris, po Prezidento pasirašymo, įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. Įstatymas priimtas po penkiolikos metų pertraukos, nes ankstesnis Tautinių mažumų įstatymas nustojo galioti 2010 m. sausio 1 d.
Apibrėžtos sąvokos
Įstatymas įtvirtina tautinės mažumos apibrėžimą, mat iki šiol jokiame kitame teisės akte to nebuvo padaryta. Tautinė mažuma – tai grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdinga lietuvių tautinė tapatybė, dalis ir yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę. Iki tautinių mažumų, kaip grupės Lietuvos Respublikos piliečių, apibrėžimo, nebuvo aiškios takoskyros tarp jų ir imigrantų. Taip pat yra apibrėžiama istorinė tautinė mažuma – kaip nykstanti ir neturinti savo istorinės tėvynės, su kuria jos atstovai gali tapatintis šiuo metu.
Įstatymas reglamentuoja tautinių mažumų kalbų vartojimo, tautinių mažumų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos klausimus. Be kitų teisių, tautinių mažumų įstatymas patvirtina teisę tautinių mažumų atstovams laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. Mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose. Steigti visuomenės informavimo priemones ir jas naudoti informacijai tautinės mažumos kalba skleisti. Vienytis į visuomenines organizacijas, steigti politines organizacijas ir dalyvauti sprendžiant kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus. Tautinių mažumų atstovams garantuojamas atstovavimas Bendrojo ugdymo taryboje. Įstatymas įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas finansuoti kultūros projektus tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę skatinti, kultūrai, tradicijoms, papročiams, kalbai ar tarpkultūriniam bendradarbiavimui puoselėti ir plėtoti.
Įstatymu įtvirtintas Tautinių mažumų tarybos statusas
Įstatymiškai yra apibrėžtas tautinių mažumų interesų atstovavimo per Tautinių mažumų tarybą klausimas. Iki šiol analogiška patariamoji taryba veikė prie Tautinių mažumų departamento. Nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas, paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvos Respublikoje viršija 100 tūkst. žmonių, penkerių metų kadencijai buvo renkami 3 Tarybos nariai, nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas yra nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. – du atstovai, nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas mažesnis nei 10 tūkst. – 1 atstovas.
Ankstesnis Tautinių mažumų įstatymas Lietuvoje priimtas dar 1989 m.
Dar 2013 m. priimtoje Europos Tarybos Patariamojo komiteto rekomendacijoje dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų įgyvendinimo buvo akcentuojamas išbaigtos tautinių mažumų apsaugos teisinės bazės trūkumas Lietuvoje.
Lietuva yra tautinių mažumų politikos ir teisėkūros pradininkė Rytų Europoje. 1990 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir išsivadavus iš Sovietų Sąjungos priespaudos, šalyje pradėjo formuotis visos demokratinės valstybės egzistavimui būtinos institucijos, tačiau būta ir tokių, kurios savo veiklą pradėjo dar iki Nepriklausomybės paskelbimo. Viena iš jų yra 1989 m. įsteigtas Tautybių komitetas, kuris pasiuntė pasauliui nedviprasmišką žinią – amžiais puoselėjusi draugišką visų tautų sugyvenimą, atgimstanti Lietuvos Respublika ir ateityje bus atvira bei tolerantiška visų tautybių žmonėms. Šią atkurtos valstybės poziciją dar labiau sustiprino tais pačiai metais priimtas Tautinių mažumų įstatymas, tapęs pirmuoju tokio pobūdžio teisės aktu Rytų Europoje. Tuometinės Aukščiausiosios Tarybos posėdyje įstatymo projektą pristatydamas rašytojas Justinas Marcinkevičius sakė: „Mes nedviprasmiškai pasisakome už visų Lietuvos tautinių mažumų unikalumą, jų „kitoniškumą“. Tuo savo kitoniškumu jos ir vertingos, ir įdomios. Mums, lietuviams derėtų plačiau ir giliau apmąstyti tautinių mažumų meninę kultūrą, padėti ją sukaupti ir eksponuoti, įterpti arba priglausti ją prie mūsų kultūros visumos kaip reikšmngą, nepakartojamą Lietuvos dvasinės kūrybos dalį.“.
Tautinių mažumų įstatymas nustojo galioti 2010 m. ir nuo to laiko Lietuvoje vyko diskusijos dėl atskirų reglamentavimo sričių.
2019-2020 m. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės suburta darbo grupė, į kurią įėjo tautinių mažumų, valstybės institucijų, teisinės bendruomenės atstovai, parengė Tautinių mažumų įstatymo projektą, siekiantį užpildyti spragą, atsiradusią dėl ankstesnio tautinių mažumų teises Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo galiojimo pabaigos. Darbo grupei vadovavo Ewelina Dobrowolska – tuo metu – Europos žmogaus teisių fondo teisininkė, Vilniaus miesto tarybos narė. Todėl vėliau, Teisingumo ministerijai perėmus projekto rengimą, Tautinių mažumų įstatymo projektui buvo skiriamas papildomas dėmesys - jis buvo nuosekliai derinamas ir diskutuojamas su įvairiomis visuomenės grupėmis, laikantis prisiimto įsipareigojimo priimti jį šioje Vyriausybės kadencijoje. Tautinių bendrijų taryba, apsvarsčiusi projektą posėdyje, taip pat teigiamai įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimą priimti Tautinių mažumų įstatymą ir, pabrėždama jo svarbą Lietuvos tautinių mažumų teisių apsaugai bei atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, iš esmės pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam derinti įstatymo projektui, pagal galimybes atsižvelgiant į tarybos posėdžio metu pateiktas pastabas.