Seimo Ateities komitetas: susitarimą dėl švietimo politikos reikia atnaujinti

2024 m. lapkričio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas paskutiniajame šios kadencijos posėdyje apsvarstė klausimą „Švietimo politikos strateginės gairės: kaip įgyvendinsime Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ nuostatas dėl švietimo?“

„Lietuva įžengė į globalios ir ilgalaikės politinės turbulencijos zoną, kuriai saugiai įveikti visuomenei reikia naujų kompetencijų“, – sakė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. „Šių kompetencijų suteikimas reikalauja papildomo dėmesio švietimo sistemai, kuris konkuruos su kitais politiniais prioritetais, tokiais kaip gynyba, ekonomikos skatinimas ar demografinių problemų sprendimas. Todėl būtina atnaujinti kertinius dabartinę švietimo politiką nustatančius dokumentus, juos papildant į ilgalaikę perspektyvą orientuotomis nuostatomis“, – apibendrino Ateities komiteto pirmininkas.

Posėdyje dalyvavę kadenciją baigiančios Vyriausybės Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras, Ministrės Pirmininkės patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Aistė Kairienė akcentavo, kad dabartinę švietimo politiką apibrėžianti 2021–2030 m. švietimo pažangos programa iš esmės atitinka valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ nuostatas. Tačiau paskutiniajame šios kadencijos Seimo politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 m. įgyvendinimo priežiūros grupės posėdyje pasiūlyta, kaip susitarimą reikėtų papildyti, kad būtų užtikrintas tinkamas švietimo pažangos valdymas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas pabrėžė aukštojo mokslo kaip švietimo ir visos visuomenės pažangos flagmano vaidmenį ir taip pat nurodė tobulintinas susitarimo vietas, akcentuodamas tolesnį pedagogų darbo užmokesčio didinimą ir reformų įgyvendinimo parlamentinę priežiūrą.

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas prof. Rimantas Želvys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Natalija Mažeikienė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto docentė, Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto bendrasteigėja Barbara Stankiewicz akcentavo, kad tarp svarbiausių švietimo politiką nustatančių dokumentų, vizijos „Lietuva 2050“, susitarimo ir ŠPP trūksta dermės, vizijos nuostatų įgyvendinimo priemonėse nepakanka dėmesio doktorantūrai ir magistrantūrai, mokymuisi visą gyvenimą, svarbiausiems „ateities raštingumams“, tokiems kaip aktyvus pilietiškumas, atsparumas krizėms, aplinkosauginis, energetinis, demografinis sąmoningumas, o kai kurie dabartinės švietimo politikos ypatumai tiesiogiai konfliktuoja su ilgalaikiais siekiais, kaip mokyklų vertinimas pagal mokinių akademinius pasiekimus, bet ne pagal įtrauktį ir asmenybės ugdymą arba hierarchinis švietimo valdymas, ribojantis autonomiškų bendruomenių skleidimąsi. Atsiliekama nuo dirbtinio intelekto pažangos, šešėlyje lieka esminis iššūkis – kaip ateities kompetencijas perteikti visuomenės daliai, kuri nebedalyvauja formaliajame švietime? Kad gerai suvoktume mūsų visuomenės švietimo poreikius, reikia stiprinti ir švietimo stebėseną bei analitiką, ir visuomenės socialinių tyrimų pajėgumus, teigė posėdžio dalyviai. Ministrės Pirmininkės patarėjo strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Dariaus Žeruolio nuomone greta Vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo nuostatose numatytų Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo, Šeimos ir gimstamumo tyrimo švietimui dar ypač reikalingas būtų atskiras vaikų ir jaunimo socialinis tyrimas. 

Šiandien Seimo Ateities komitetas taip pat pritarė Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4221 ir pateikė savo išvadas bei pasiūlymus Biudžeto ir finansų komitetui.

Tarp svarbiausių Komiteto rekomendacijų – siūlymas skirti papildomus valstybės asignavimus Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT). Papildomas finansavimas RRT būtų skirtas darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms ir kitoms veiklos išlaidoms padengti. Šis finansavimas reikalingas siekiant užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje.

Tolesnį įstatymo projekto svarstymą tęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.