Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistemos vaidmuo stiprinant įtraukųjį ugdymą Lietuvoje

Lietuva, įgyvendindama įtraukiojo švietimo idėją, siekia sukurti tokią švietimo sistemą, kurioje visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar specialiųjų poreikių, galėtų mokytis kartu toje pačioje mokykloje ir jaustis visaverčiais bendruomenės nariais. Tai reiškia ne tik fizinį buvimą kartu, bet ir emocinę, socialinę bei akademinę paramą. Įtraukios aplinkos kūrimas mokykloje skatina empatiją, toleranciją ir bendradarbiavimą. Vis dėlto praktinis šių tikslų įgyvendinimas kartais gali būti sudėtingas. Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistema (PEPIS), paremta įvairiapusėmis pagalbos priemonėmis (angl. MTSS), yra viena iš priemonių, galinčių sustiprinti įtraukųjį ugdymą Lietuvos mokyklose. Ši sistema siūlo veiksmingus metodus, padedančius įveikti kylančius iššūkius, ir remiasi patikrinta, sėkmingai pritaikoma gerąja praktika.

PEPIS ir daugiapakopė parama veikia kaip vieninga sistema, jų sąveika sudaro veiksmingą paramos mokiniui struktūrą.  Moksliniais įrodymais grįstos praktikos, kuriomis paremtas šios sistemos  įgyvendinimas, padeda mokykloms ne tik įvertinti mokinių poreikius, bet ir sistemingai pasirinkti bei taikyti jiems reikalingas pagalbos priemones. Ši sąveika sukuria efektyvią paramos mokiniui struktūrą, yra veiksmingesnė nei kiekvienos sistemos taikymas atskirai. Daugiapakopė paramos sistema ypač naudinga  ir veiksminga siekiant suteikti pagalbą visiems mokiniams. Sistemos struktūra sudaryta iš kelių pakopų, atliepiančių skirtingus mokinių poreikius, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas būtent pirmos, universalios, pakopos prevencinėms praktikoms. PEPIS dėmesys yra nukreiptas į prevenciją ir kontekstą atitinkančio elgesio stiprinimą. Daugiapakopė paramos sistema padeda struktūruotai diegti PEPIS praktikas, todėl mokykloms atsiveria galimybės teikti skirtingo intensyvumo paramą visiems mokiniams.

PEPIS diegimo procesas neatskiriamas nuo mokyklos vertybių. Būtent su mokyklos vertybėmis siejami aiškūs ir suprantami lūkesčiai. Pavyzdžiui, lūkesčiai dėl elgesio turėtų būti nuolat primenami, vizualiai pateikti, siekiant užtikrinti, kad mokiniai juos geriau suprastų ir įsimintų. Duomenys rodo, kad mokyklos, kurios nuosekliai sieja mokyklos vertybes su lūkesčiais, pastebi mažesnį konteksto neatitinkančio elgesio atvejų skaičių ir didesnį mokinių įsitraukimą. Tokios praktikos kaip aiškių elgesio taisyklių kartojimas ir nuolatinis lūkesčių priminimas kuria mokymosi aplinką, kurioje visi jaučiasi saugūs ir palaikomi.

Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistema yra grįsta daugiapakopės paramos modeliu, kurio įgyvendinimas prisideda prie visos mokyklos bendruomenės socialinės ir emocinės gerovės. Daugiapakopės paramos modelis apima tris pagrindines pakopas.

I pakopa – universalios pagalbos praktikos visiems mokiniams. Diegiant PEPIS, mokyklų bendruomenės kuria bendras elgesio taisykles visiems mokiniams ir mokytojams, ugdo  mokinių socialinius įgūdžius, taip užtikrina vieningą, įtraukią ir pagarbą skatinančią mokyklos atmosferą. Svarbiausias akcentas dedamas formuojant pozityvų požiūrį į elgesį: elgesio yra mokoma, į elgesio klaidas reaguojama taip, kaip reaguojama į akademines klaidas – mokoma iš naujo.

II pakopa – tikslinė pagalba taikoma mokinių grupei.  Dažniausiai tai mokiniai, kuriems neužtenka I pakopoje taikomų praktikų (pavyzdžiui, taisyklių mokymo). Jie susiduria su didesniais sunkumais suprasti kontekstą atitinkantį elgesį, dėl trūkstamų socialinių įgūdžių jiems reikia papildomos pagalbos. Šioje pakopoje sunkumų patiriantys mokiniai įtraukiami į įvairias elgesio  ar socialinių įgūdžių ugdymo grupes.

III  pakopa – intensyvi ir individualizuota pagalba skirta mokiniams, kuriems neužtenka I ir II pakopos paramos. Ši mokinių grupė ar pavieniai mokiniai susiduria su intensyviu konteksto neatitinkančiu elgesiu ar akademiniais sunkumais. Šioje pakopoje mokytojai, specialistai daugiau dėmesio kreipia į elgesį, siekia išsiaiškinti elgesio funkciją. Dažnai, atlikus funkcinį elgesio vertinimą ir gavus duomenų, yra rengiamas mokinio elgesio intervencijos planas, į kurį įtraukiamos elgesio funkciją atliepiančios intervencijos, t. y. mokinys gauna  individualizuotą pagalbą, atitinkančią jo individualius poreikius.

Mokytojai ir specialistai yra pagrindiniai PEPIS įgyvendinimo mokykloje dalyviai, nors be aiškaus mokyklos administracijos palaikymo šios sistemos pagrindinių principų įgyvendinimas  būtų sudėtingas. PEPIS praktikų taikymas suteikia mokytojams ir specialistams struktūrą, leidžiančią reaguoti į individualius mokinių poreikius ir skatinti jų emocinę bei akademinę gerovę. Specialistų komanda – įskaitant psichologus, specialiuosius pedagogus ir logopedus – užtikrina, kad mokiniai, kuriems reikalinga intensyvi pagalba, galėtų gauti veiksmingą ir profesionalią paramą. PEPIS įgyvendinimas padeda užtikrinti,  kad kiekvienas mokinys – nesvarbu, kokie būtų jo poreikiai – tinkamu laiku galėtų gauti reikiamą pagalbą.

Nepaisant akivaizdžios PEPIS naudos, šios sistemos įgyvendinimas gali susidurti su tam tikrais iššūkiais. Diegiant PEPIS, svarbu, kad mokyklų bendruomenės keistų požiūrį į konteksto neatitinkantį elgesį, suprastų, kad kontekstą atitinkančio elgesio mokymas pagal daugiapakopės paramos modelį yra ilgalaikė ir daug veiksmingesnė parama mokiniui nei drausminimo metodai. Įtraukties įgyvendinimo požiūriu diegiant PEPIS svarbus  ne tik nuoseklus profesinis tobulėjimas ir augimas. Svarbus ir visuomenės požiūris bei stereotipai, nes tai gali būti dar vienas barjeras, trukdantis sukurti įtraukią mokyklos bendruomenę.

Šalių, kuriose  PEPIS  yra integruota į švietimo sistemą, patirtis rodo pozityvius pokyčius mokyklose: pastebimas didesnis mokinių pasitenkinimas mokykla, geresni elgesio mokymo rezultatai ir akademiniai pasiekimai. Lietuvoje neseniai atlikta duomenų analizė parodė, kad mokyklose, kuriose mokytojai yra susipažinę su PEPIS požymiais ir praktikomis,  dažniau taikomos kai kurios moksliškai pagrįstos praktikos, kaip antai: pedagogai struktūruoja veiklas, daugiau dėmesio skiria kontekstą atitinkančio elgesio skatinimui ir taisyklių mokymui.

Norint, kad Lietuvoje ir toliau sėkmingai būtų įgyvendinamas įtraukusis ugdymas, svarbu, kad mokyklų steigėjai daugiau dėmesio skirtų šios sistemos įgyvendinimui rajonuose, investuotų į prevencinių darbo su konteksto neatitinkančiu elgesiu priemonių rengimą, mokytojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mokslinių tyrimų, skirtų darbui su konteksto neatitinkančiu elgesiu, metodų poveikį analizei.   

Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistemos diegimas Lietuvos švietimo sistemoje suteikia struktūruotą, daugiapakopę paramą,  prisidedančią prie visų mokinių gerovės ir sėkmės, nes padeda mokykloms efektyviai reaguoti į mokinių poreikius ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas jaučiasi saugus ir palaikomas. Nepaisant iššūkių, ši sistema, kaip ir universalus dizainas mokymuisi, gali tapti atspirties tašku  Lietuvai, žengiančiai įtraukiojo švietimo keliu. PEPIS padeda siekti įtraukiojo ugdymo tikslų, todėl svarbu tęsti šią veiklą Lietuvoje.

Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės specialioji pedagogė Renata Greimaitė