· Tobulintina CPO LT, kaip visuotino viešųjų pirkimų vykdymo kompetencijų centro, veikla.
· Siekiant paskatinti naudotis CPO LT paslaugomis, reikia stengtis pažinti perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų lūkesčius.
· Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama CPO LT veiklai reikalingam finansavimui įvertinti.
Viešoji įstaiga CPO LT nuolat stengiasi didinti profesionalumą ir tobulinti veiklos kokybę. Vis dėlto perkančiosioms organizacijoms pirkimo metu dar tenka atlikti veiksmus, kuriems reikalingos viešųjų pirkimų kompetencijos. Kitaip tariant, viešųjų pirkimų vykdymo perdavimas CPO LT dar nevisiškai sprendžia pirkimų kompetencijų trūkumo problemą perkančiosiose organizacijose. CPO paslaugų patrauklumui didinti reikia siekti išsamiau įvertinti klientų lūkesčius, o valstybės biudžeto finansavimo skyrimas turi būti tikslingas ir susietas su poreikiu, kurio nėra galimybės padengti CPO LT už paslaugas gaunamomis pajamomis. Tokius rezultatus atskleidžia Valstybės kontrolės atliktas auditas „VšĮ CPO LT veikla vykdant viešuosius pirkimus“.
Audito rezultatai atskleidžia, kad šiuo metu valstybės mastu nėra ilgalaikės viešųjų pirkimų centralizavimo vizijos ir strategijos, apibrėžiančios centralizavimu sprendžiamas problemas viešuosiuose pirkimuose ir pagal tai numatančios centrinių perkančiųjų organizacijų (taip pat ir CPO LT) atsakomybes ir vaidmenį kuriamoje centralizuotų pirkimų sistemoje.
„Perkančiosios organizacijos, norėdamos pavesti savo viešuosius pirkimus vykdyti CPO LT, vis dar turi pateikti informaciją, naudojamą pirkimo sąlygoms ir dokumentams parengti. Jai suprasti ir teisingai bei tinkamai pateikti reikalingos viešųjų pirkimų kompetencijos organizacijų viduje. Siekiant didinti viešųjų pirkimų centralizavimo kuriamą pridėtinę vertę, reikėtų užtikrinti, kad CPO LT plėstų savo, kaip viešųjų pirkimų vykdymo kompetencijų centro, veikimą visa apimtimi“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
CPO LT paslaugų tobulinimas ir plėtra turėtų remtis išsamesne informacijos apie suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius analize, siekiant paskatinti daugiau perkančiųjų organizacijų naudotis CPO LT paslaugomis. CPO LT tobulino vidaus tvarkas ir procesus, nusimatė ir vykdė priemones, siekdama nustatyti klientų poreikius, tačiau nuosekliai jų nesistemino, todėl neturėjo išsamios informacijos apie esamų ir potencialių klientų lūkesčius, teismų praktiką, aktualią pirkimams vykdyti, per el. katalogą pirktų prekių, paslaugų ar darbų kokybę.
Audituojamu laikotarpiu nebuvo patvirtintos CPO LT paslaugų įkainių nustatymo metodikos: nesant nustatytos įkainių perskaičiavimo tvarkos, nebuvo įtvirtinta, kokiu periodiškumu jie galėtų būti peržiūrimi. Dėl šių priežasčių skaičiuojant įkainį naudotos netinkamos prielaidos galėjo sumažinti vienų įkainio dedamųjų būsimąsias sąnaudas, o kitų – padidinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pirkimus CPO LT vykdo neatlygintinai, o šios veiklos sąnaudos dengiamos iš valstybės biudžeto skiriamo finansavimo, kuris, be minėtos funkcijos, skiriamas ir įvairioms kitoms veikloms. Atsižvelgiant į tai, kad nėra skaičiuojamas CPO LT atskirų veiklos sričių vykdymo finansinis rezultatas, nežinoma, koks papildomas finansavimas reikalingas.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, būtų sudarytos sąlygos perkančiosioms organizacijoms viešųjų pirkimų kompetencijų trūkumo problemą spręsti pirkimus perduodant jų vardu vykdyti CPO LT.
