Prieš pradedant Kultūros paveldo registre esančių pastatų tvarkybos darbus, būtina atlikti biologinius, cheminius polichromijos ar kitus tyrimus, kurie padėtų parinkti tinkamus tvarkybos, restauravimo ar konservavimo darbų metodus ir medžiagas. Šiuos tyrimus jau galima atlikti ir Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Detaliųjų tyrimų skyriuje.
„Dažniausiai į mus kreipiasi Kultūros paveldo registre esančių objektų restauratoriai, restauravimo įmonės, kartais ir patys statinio valdytojai. Mūsų pagalbos prašoma rengiant statinio vertingųjų savybių konservavimo – restauravimo programas. Valdytojai kreipiasi pastebėję statiniuose kokius nors pažeidimus, pavyzdžiui, užaugusį pelėsį, puvinį ar vandenyje tirpių druskų sukeltus pažeidimus“, – pasakoja Detaliųjų tyrimų skyriaus polichromijos specialistė Eglė Juravičienė.
Pasak pašnekovės, užsakomi tyrimai priklauso nuo objekto ir jo būklės. Jei statinyje aptinkama sienų ir (ar) lubų tapyba, dažniausiai prašoma atlikti cheminius polichromijos tyrimus. Jei statinys yra medinis, užsakomi biologinės korozijos, jei mūrinis – cheminės korozijos tyrimai ir pan. Detaliųjų tyrimų skyriaus tyrinėjami objektai paprastai būna dvarai – rūmai ir atskiri jų pastatai, bažnyčios, kiti vertingi objektai.
Skyriaus specialistai ateina į pagalbą restauratoriams, padėdami nustatyti, kokios medžiagos, kokie pigmentai naudoti dažams, o tai gali patikslinti, kuriame laikotarpyje atlikta tapyba. Pavyzdžiui, nustačius dažų sudėtyje esant cinko baltojo pigmento, galima teigti, kad tapyba atlikta ne anksčiau kaip XIX a. antroje pusėje, o aptikus mėlynos spalvos smaltą – kad tapyta greičiausiai iki XIX a. Cheminių tyrimų duomenis suderinus su jau atliktų architektūrinių, polichromijos tyrimų duomenimis bei istorinėmis žiniomis apie pastatą, galima gana tiksliai nustatyti, kokiais etapais ir kaip keitėsi pats pastatas.
„Atlikus dažų sluoksnių cheminius tyrimus galima įvertinti netgi buvusių šeimininkų finansinę padėtį – kartais aptinkame labai brangių pigmentų, kuriuos galėdavo įpirkti tik tikrai turtingi žmonės“, – atskleidžia E. Jurevičienė.
„Galėčiau dar pridurti, kad atlikti biologinio užterštumo tyrimai padeda nustatyti objekte paplitusius mikroorganizmus, galinčius pakenkti ne tik pačiam objektui, bet ir žmogaus sveikatai. Galima sakyti, jog tokie tyrimai prisideda ir prie vyraujančių mikroorganizmų įvairovės nustatymo, leidžia palyginti skirtinguose objektuose/vietovėse paplitusius mikrogrybus, be to, tokiais tyrimais galima nustatyti ir mažiau ištirtus/paplitusius mikroorganizmus“, – papildė kolegės pasakojimą Detaliųjų tyrimų skyriaus specialistė – biologė Radvilė Drevinskaitė.
Šiuo metu Detaliųjų tyrimų skyriuje atliekami tyrimai:
• detalūs biologinės korozijos tyrimai su technologinėmis rekomendacijomis;
• detalūs stratigrafiniai bei mikrocheminiai polichromijos mėginių tyrimai (pigmentų bei rišamųjų medžiagų prigimties nustatymas) su technologinėmis rekomendacijomis;
• detalūs cheminės korozijos tyrimai (vandenyje tirpių druskų anijonų mikrocheminis nustatymas) su technologinėmis rekomendacijomis;
• apžvalginiai dekoratyvinių metalo dangų tyrimai (kokybinė metalo lydinių mikrocheminė analizė).
Visus tyrimus rengia atestuoti specialistai – chemikai ir biologai. Atlikti tyrimai gali būti naudojami paveldo objektų tvarkybos darbų projektų sprendiniams papildyti ir pagrįsti. Jei pageidaujama, specialistai gali pateikti rekomendacijas, kaip reikėtų tvarkyti konkrečią problemą, žingsnis po žingsnio nurodyti, kokias medžiagas naudoti, pavyzdžiui, druskoms ar pelėsiams pašalinti, tapybai sutvirtinti ir pan.
KIC nuotr.
