Spaudos centras
Spaudos centras
Komentaro autorius Vytautas Šilinskas, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomasis direktorius
Biurokratizmas kasmet Lietuvai kainuoja iki 685 mln., skelbia ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas savo tyrimu apie biurokratizmą Lietuvoje.
Biurokratiniai brūzgynai stabdo augimą.
Lietuvos verslas skundžiasi taisyklių gausa, jų kaita, pertekliniais dokumentais, sprendimų vilkinimu. Daugeliui atrodo, kad administracinė našta – kasdienė realybė, kurios neįmanoma išvengti. O juk tai nėra nei normalu, nei neišvengiama.
ISM tyrimo duomenimis, per metus Lietuvoje įsigalioja net 579 nauji įstatymai, o „Investors‘ Forum“ atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso duomenimis, kone kas penktas (18 proc.) Lietuvoje veikiantis investuotojas kritiškai vertina teisės aktus, kuriais reguliuojamas verslas. Tai ne tik kelia nepasitenkinimą – tai stabdo investicijas, mažina produktyvumą, brangina paslaugas.
Efektyvumo proveržis yra įmanomas.
Pavyzdžiai rodo: kai norima – įmanoma. Pavyzdžiui, VMI tobulėja ir keičia metodus.
Beveik 1000 sumažino darbuotojų skaičių, bet rezultatai gerėjantys. Padeda duomenys, prioritetai ir nauji metodai, paprasti priminimai susimokėti kartais veikia geriau, nei daug laiko atimantys tikrinimai, protokolai ir baudimai. Ne viskas tai blogai, kaip gali pasirodyti.
Trys sprendimai, kurie galėtų pakeisti valstybės veikimo logiką:
Ar galite įsivaizduoti, kad automobilių gamintojas nežinotų, kiek jam kainavo pagaminti parduodamą automobilį? Viešajame sektoriuje taip pat reikėtų skaičiuoti, kiek kainavo atlikti inspektavimą, nutiesti 1 km. kelio, ar suteikti vieną kokybišką konsultaciją. Tuomet būtų galima palyginti, kurios institucijos dirba efektyviau, o kurioms dar yra vietos pasitempti.
Šiuo metu dažnai nustatomas planas, kiek ir ko institucija turi padaryti ir vadovas yra baudžiamas tiek už plano nepasiekimą, tiek už jo viršijimą (gauna priekaištų, kad planavo neambicingai ir didesnį planą kitiems metams). Tokia sistema skatina planuoti neambicingai. Reikėtų matuoti, kiek padaro, ir motyvuoti padaryti daugiau, o ne bausti už planų nepasiekimą.
Šiuo metu planuojant biudžetą matuojamas lėšų poreikis ir tikrinama, ar suplanuoti pinigai buvo išleisti. Retai tikrinama, ar paslauga buvo suteikta ir pasiekė klientus, pavyzdžiui, Valstybės kontrolė neseniai nustatė, kad nupirktos Office 365 programos nepasiekė net trečdalio mokyklų. Todėl reikia pereiti nuo poreikio iki poveikio planavimo – siekti ne išleisti kiekvieną eurą, bet siekti, kad kiekvienas euras kurtų kuo didesnę vertę Lietuvai ir jos žmonėms.
Šie pokyčiai ne tik sumažintų biurokratiją, bet ir padėtų orientuoti valstybės veiklą į tai, kas iš tiesų svarbu – žmonių gyvenimo kokybę, augantį BVP, mažesnę atskirtį ir stipresnę gynybą.
Svarbiausia – išgirsti ir veikti.
„Investors‘ Forum“ kviečia politikus susipažinti su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrimu ir siūlo verslo bendruomenės pagalbą transformuojant Lietuvos viešąjį sektorių į efektyviausią Europoje.
Biurokratizmo mažinimas – ne techninė detalė. Tai strateginis valstybės raidos klausimas.
