AB "Lietuvos dujos": apie jau dabar užtikrintas galimybes pasinaudoti dujų perdavimo sistema ir tikrąsias strateginių projektų (ne)įgyvendinimo priežastis

AB "Lietuvos dujos" (toliau – LD) primena, kad bendrovei priklausančia ir jos valdoma gamtinių dujų transportavimo sistema laisvai gali pasinaudoti trečiosios šalys (kitos įmonės), t.y. Lietuvoje laisva trečiųjų šalių prieiga (angl. TPA – Third Party Access) prie gamtinių dujų sistemos yra visiškai užtikrinta – ji galioja jau nuo 1993 metų. Galiojančio Gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDĮ) 18 straipsnyje nustatyta, kad "sistemų operatoriai laisviesiems vartotojams, dujų įmonėms ir asmenims, gabenantiems dujas tranzitu, suteikia teisę pagal sutartis naudotis sistema (...). Teisė naudotis sistemomis turi būti suteikiama objektyviai, nediskriminuojant sistemos naudotojų" (nuo 2007 m. liepos 1 d. visi vartotojai yra laisvi, t.y. turi teisę rinktis dujų tiekėją). Šiuo metu daugiau kaip pusė (paskutinius ketverius metus vidutiniškai 58 procentai) LD perdavimo sistema transportuojamų gamtinių dujų yra kitų įmonių – transportuojamos pagal TPA principą. Perdavimo paslaugų sąlygos, įskaitant ir kainas, yra visiškai reguliuojamos valstybės (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos). Sistemos operatorius niekam negali taikyti išskirtinių sąlygų – perdavimo tarifai yra nediskriminaciniai ir vienodi visiems atitinkamos įstatymu nustatytos grupės sistemos naudotojams (GDĮ 23 straipsnis). LD vykdo savo veiklą vadovaudamasi teisės aktais ir atsižvelgdama į vartotojų interesus. Lietuvos reguliavimo institucijos nėra pateikusios bendrovei jokių įspėjimų ar taikiusios kokių nors sankcijų dėl prieigos trečiosioms šalims nesuteikimo. Be to, pagal galiojančio GDĮ 5 straipsnio 2 dalį, valstybė turi teisę priimti sprendimus dėl dujų perdavimo sistemos plėtros projektų, įskaitant suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo prijungimą, ir bendrovė privalo tokius projektus įgyvendinti. Kai tik SGD terminalo statytojai galutinai apsispręs dėl terminalo statybos vietos bei darbinių parametrų ir, kaip numatyta teisės aktuose, pateiks prijungimo prašymą bendrovei, LD nedelsiant parengs atitinkamas sutartis dėl terminalo prijungimo prie dujų sistemos. Pasirašius prijungimo sutartis, SGD terminalas bus prijungtas sutartyje nustatytomis sąlygomis. Bendrovė atsiriboja nuo pastaruoju metu skleidžiamų teiginių, neva siekiant užtikrinti gamtinių dujų tiekimą iš alternatyvių šaltinių ir paspartinti SGD terminalo statybą, reikia pakeisti GDĮ, įpareigojant atskirti nuo dujų sistemos magistralinius dujotiekius ir valstybei perimti jų valdymą. Informuojame, kad bendrovės nuosavybės ir organizacinė struktūra bei valdymas niekaip nesusiję su SGD terminalo statyba, prijungimu prie sistemos ar panaudojimu. Dar kartą norėtume pabrėžti – jeigu kokia nors įmonė yra įsigijusi dujas Lietuvos pasienyje arba pakrantėje ir turi sutartį su kokiu nors vartotoju Lietuvoje, dujų transportavimą iki vartotojo garantuoja šiuo metu galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Todėl naujas GDĮ projektas yra visiškai nesusijęs su "demonopolizacija" ar "liberalizacija". Bendrovės skaidymas į tris įmones (kaip numatoma) tik padidintų veiklos kaštus bei transportavimo tarifus vartotojams. Bendrovės vienas iš tikslų – plėsti TPA principu transportuojamų gamtinių dujų apimtis bei ieškoti alternatyvių gamtinių dujų tiekimo šaltinių. Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Lenkijos įmone "GAZ-SYSTEM S.A." dėl Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų sujungimo. Be to, atkreipiame dėmesį, kad viešojoje erdvėje bendrovė yra nepagrįstai kaltinama nestatanti dujotiekio tarp Jurbarko ir Klaipėdos ir nukreipianti investicijas į Lietuvai neaktualius projektus. Kaip pavyzdys minima Jauniūnų dujų kompresorių stotis (toliau – DKS), pradėta eksploatuoti 2010 m. pabaigoje. Tačiau ši stotis, priešingai nei teigiama, yra reikalinga ne tik tranzito į Kaliningrado sritį reikmėms, bet ir pajėgumų didinimui Lietuvos vartotojams. Taip pat ji yra būtina sąlyga dujotiekio Šakiai – Klaipėda funkcionavimui. Norėtume priminti, kad Jauniūnų DKS (kaip ir dujotiekis Šakiai – Klaipėda) buvo numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje (toliau – NES). NES taip pat numatė, kad šiems projektams bus skirtas dalinis ES struktūrinių fondų finansavimas. ES lėšų panaudojimas ne tik palengvins investicijų įgyvendinimą, bet ir leis pigiau transportuoti dujas Lietuvos vartotojams. Dujotiekio Šakiai – Klaipėda projektą LD pradėjo savo iniciatyva ir jau investavo apie 40 mln. litų savo lėšų. Rezultatas – eksploatuojama pirmoji dujotiekio atkarpa iki Jurbarko, atlikti dujotiekio Jurbarkas – Klaipėda teritorijų planavimo ir projektavimo darbai. 2010 m. balandžio mėnesį LD valdyba, į kurią įeina ir energetikos viceministras, vienbalsiai pritarė šio projekto užbaigimui (dujotiekiui Jurbarkas – Klaipėda) statybą iš dalies finansuojant ES fondų lėšomis ir patvirtino konkretų šio projekto įgyvendinimo grafiką. Jame numatyta dujotiekio eksploatavimo pradžia – 2012 m., su sąlyga, kad bus skirtas dalinis ES fondų finansavimas, kuris buvo numatytas NES. 2010 m. rugpjūčio mėnesį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) nesuderino investicijų projekto Jurbarkas – Klaipėda, nes LR Vyriausybės patvirtintoje Ekonomikos augimo veiksmų programoje panaikinta atitinkama priemonė, t.y. nenumatyta galimybė finansuoti projektą ES lėšomis. Tuo pačiu Komisija informavo LR Vyriausybę ir Energetikos ministeriją, kad būtina priimti skubius sprendimus dėl projekto finansavimo. Energetikos ministerija 2011 m. pradžioje viešai paskelbė, kad lėšos yra užtikrintos ir paragino LD pradėti statybas, tačiau ES fondų lėšos šiam projektui iki šiol realiai nebuvo skirtos. Valstybės sprendimų nebuvimas yra vienintelė priežastis, jau daugiau negu metus stabdanti Jurbarkas – Klaipėda dujotiekio statybas.