Advokatė: Kas turi mokėti paskolą po skyrybų? Nebūtinai tik tas, kuris ją paėmė

Skyrybos – ne tik sunkių emocinių išgyvenimų, bet ir sudėtingų sprendimų priėmimo metas. Žmonės turi nuspręsti ne tik tai, kuris pasiims šunį, kuris liks gyventi nuosavame būste, bet ir aptarti finansinius įsipareigojimus – kas grąžins bankui vieno ar abiejų sutuoktinių paimtą paskolą. „Skyrybos savaime nereiškia, kad išnyksta finansiniai įsipareigojimai. Be to, nereikėtų galvoti, kad  paskolą visuomet grąžinti turi tik tas, kuris ją paėmė“, – sako Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė, advokatė. Kuris iš sutuoktinių turi perimti visą naštą? O gal skyrybos nereiškia, kad paskolą grąžinti reikės vienam?

„Skyrybų metu dalinamas ne tik turtas, bet ir skolos. Visgi vien paskolos egzistavimas nereiškia, kad ji tampa bendru įsipareigojimu. Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar paskola yra asmeninė – susijusi tik su pačiu žmogumi, asmeniniu turtu, poreikių tenkinimu – ar bendra abiejų sutuoktinių prievolė, kuri būtina šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Pastaruoju atveju net ir po skyrybų buvę sutuoktiniai turi mokėti paskolą solidariai – kreditorius gali reikalauti grąžinti sumą bet kurio iš sutuoktinių. Tačiau, jei paskola buvo paimta asmeninėms reikmėms, pavyzdžiui, naujam dviračiui, kelionei įsigyti, sutuoktinis turi ją mokėti pats“, – sako R. Cibulskienė.

Skalbyklė išsimokėtinai – moka abu ar tik vienas?

Anot advokatės, svarbu nepamiršti, kad yra situacijų, kai vieno sutuoktinio sudarytas sandoris, pavyzdžiui, paskolos sutartis, laikomas bendru įsipareigojimu, net jei kitas sutuoktinis niekada nepasirašė to sandorio sutarties. Tai įmanoma keliais atvejais, pažymi R. Cibulskienė:

„Laikoma, jog abu sutuoktiniai yra atsakingi už skolą, kai abu žodžiu ar raštu sutiko, kad paskola būtų imama arba sutuoktinis kito sandoriui pritarė vėliau – žinojo apie paskolą ir dėl to neprieštaravo. Tačiau kartais nereikia jokio sutuoktinio sutikimo – tai galioja atvejais, kai paskola paimta tam, kad būtų galima pasirūpinti šeimos interesais. Pavyzdžiui, vienas sutuoktinis nusipirko skalbimo mašiną išsimokėtinai be išankstinio kito leidimo, bet prekė skirta šeimos buičiai, todėl paskola, tikėtina, būtų vertinama kaip bendra. Kitas pavyzdys priešingai situacijai – įsiskolinimas būtų pripažintas asmeniniu, jei paaiškėtų, kad sutuoktinio pasiskolinti pinigai buvo panaudoti verslo, kuriuo užsiima tik jis vienas, tikslams.“

Tik teismas pagal savo kompetenciją gali vertinti ir išspręsti, ar vieno sutuoktinio vardu sudarytas sandoris buvo būtinas šeimos ar asmeniniams poreikiams tenkinti, sako R. Cibulskienė: „Tik nuo vertinimo išvados priklauso, kas turės mokėti paskolą – ją sudaręs sutuoktinis ar abu solidariai.“

Jei nebūtina – ne bendra

Piktnaudžiauti pasiteisinimu, kad paskola paimta šeimos gerovei užtikrinti, nepavyks. Mat įstatymas numato, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jei be kito sutikimo sutuoktinis ima paskolą arba perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

„Teismų praktikoje akcentuojama, jog siekiant išsiaiškinti ar sutuoktinių paskola yra solidari, būtina įvertinti ir dar keletą aspektų. Pavyzdžiui, ar paskolą paėmęs arba išsimokėtinai prekę pirkęs asmuo elgėsi apdairiai ir rūpestingai, ar sandorio kaina nėra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga, – pažymi COBALT vadovaujanti teisininkė. – Be to, sutuoktinis teigiantis, kad jo prisiimta prievolė yra bendra, privalo tai įrodyti. Antraip teismas gali nuspręsti, jog paskola – asmeninė.“