Spaudos centras
Spaudos centras
„Agrokoncerno grupė“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį gyvulininkystės srityje.
Šios sutarties pagrindinis tikslas – sukurti Europoje analogų neturintį pieno gamybos modelį, apimantį visą grandinę – nuo pašaro iki galutinio produkto.
Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, netrukus duris atvers 53 hektarų teritoriją užimantis karvių fermų kompleksas. Jame bus laikoma apie 10 tūkst. galvijų, iš kurių – apie 4 tūkst. melžiamų karvių.
„Agrokoncerno grupės“ vystomas „Ateities ūkio“ projektas išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir inovacijomis bei mokslo integracija.
Bendradarbiavimo su LSMU sutartyje išskiriamos pagrindinės keturios sritys: gyvulių gerovė, genetika, pašarai ir emisijų mažinimas.
Pasak „Agrokoncerno grupės“ savininko Ramūno Karbauskio, mokslo ir verslo partnerystė padės sukurti analogų Europoje neturintį modelį.
„Mūsų tikslas sukurti gyvulininkystės mokslo bazę, kuri padėtų užtikrinti aukštą produktyvumą, pieno kokybę ir mažinti poveikį aplinkai. Universiteto mokslininkai įsitrauks į tyrimus, kurie padės ieškoti duomenimis grįstų sprendimų, rengti rekomendacijas ūkininkams ir teikti aukščiausio lygio paslaugas, susijusias su pašaro ruošimu, gyvulių veisimu ir bandos produktyvumo gerinimu“, – sako R. Karbauskis.
Lietuvos sveikatos universiteto rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė, kad vienas iš universiteto prioritetinių tikslų – glaudesnė mokslo ir verslo sąveika, kuri sudaro galimybes komercinti žinias ir atveria platesnes galimybes moksliniams tyrimams.
„Galime pasidžiaugti, kad bendradarbiavimo su verslo atstovais patirtis parodė, jog universiteto veterinarijos specialistų sukurti ir į kompiuterines bandos valdymo programas integruoti algoritmai, pasitelkiant dirbtinį intelektą, padeda analizuoti galvijų bandos sveikatingumo, mitybos ir reprodukcijos duomenis. Jie leidžia nustatyti ir prognozuoti sveikatos būklės rizikas bei vertinti ligų gydymo ir profilaktikos veiksmingumą.
Šios krypties moksliniai tyrimai, integruoti į verslą, prisideda ne tik prie ūkių efektyvumo didinimo, bet ir prie antibiotikų naudojimo mažinimo, ūkių tvarumo didinimo, padeda pritraukti jaunų specialistų į veterinarijos ir gyvulininkystės sritis. Bendradarbiaujant su verslu kuriamos technologijos ir produktai, o tai lemia visos srities pažangą ir plėtrą“, – pabrėžė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis.
Vienas iš „Agrokoncerno grupės“ strateginių tikslų – iki 2027–2028 m. pasiekti genetinę nepriklausomybę, leidžiančią ne tik užtikrinti telyčių tiekimą iš savo bandos, bet ir parduoti gyvulius kitiems ūkiams, taip stiprinant vietinę pieno gamybos bazę.
„Genetinė nepriklausomybė leis mums būti patiems atsakingiems už bandos kokybę ir ją tinkamai valdyti. Tai padės kurti pridėtinę vertę ne tik mūsų ūkiams, bet ir visam šalies gyvulininkystės sektoriui. Galėsime garantuoti bandos kilmę ir produktyvumo rezultatus, taip pat teiksime konsultacijas“ – apie ateities planus pasakoja R. Karbauskis.
Nors šiuo metu „Agrokoncerno grupės“ ūkiuose vyksta transformacija į gyvulininkystę, augalininkystės vaidmuo išlieka toks pat svarbus. Ūkiuose bus auginamos pašarinės kultūros, taip pat grupė investavo į Kretingos pašarų gamyklą, kuri užtikrins visavertę gyvulių mitybą.
Šiemet pradėtas bendradarbiavimas su pasauliniu augalininkystės sektoriaus lyderiu „Corteva Agriscience“. Šis partneris tieks sėklas, skirtas kukurūzų silosui ir grūdainiui, taip pat kukurūzų ir žolės siloso konservantus. Ši produkcija bus platinama su „Agroplius+“ prekės ženklu, kurį valdo įmonė „Agrokoncernas“.
R. Karbauskis pabrėžia, kad kuriamas gyvulininkystės modelis nėra konkurencija ūkininkams – tai partnerystės ir bendradarbiavimo galimybė visam sektoriui.
„Lietuvoje yra pieno deficitas – apie 30 proc. jo yra importuojama. Lietuva sudaro tik apie 1 proc. visos Europos Sąjungos pieno gamybos, todėl poreikis yra didelis. Mūsų tikslas yra būti patikimu partneriu, nes kuo stipresni bus pieno ūkiai Lietuvoje, tuo stipresnis bus ir visas sektorius. Tik taip galime išlikti konkurencingi Europos ir pasaulio rinkose“, – sako R. Karbauskis.
Į naujai pastatytą didžiausią Europoje karvių fermų kompleksą pirmosios telyčios turėtų atvykti lapkričio mėnesį. Pieno gamybą planuojama pradėti 2026 metų pirmąjį ketvirtį.
„Ateities ūkyje“ planuojama, kad su pilnai suformuota melžiamų karvių banda per dieną bus primelžiama apie 150 tonų natūralaus bazinių rodiklių pieno.
Šalia fermų komplekso 2027 metais pradės veikti biometano jėgainė, kuri iš organinių galvijų srutų gamins aukštus kokybės standartus atitinkančias biometano dujas. Jos bus tiekiamos į bendrą dujų tinklą, taip prisidedant prie prisidedant prie tvarios energetikos plėtros ir importuojamų dujų mažinimo.
Į „Ateities ūkio“ projektą buvo investuota daugiau nei 80 mln. eurų.