Aida Kišūnaitė: Visuomenės dalyvavimas politinių sprendimų priėmime: ar pereisime nuo pasyvaus stebėtojo iki aktyvaus partnerio vaidmens?

Aida Kišūnaitė yra Lietuvos žaliųjų partijos narė, socialinių mokslų daktarė

Efektyvus piliečių dalyvavimas politinių sprendimų priėmime yra vienas iš demokratinės visuomenės elementų ir Europos sąjungos politikos prioritetų. Europos Sąjunga nuolat  skatina piliečių dalyvavimą politikos formavimo procese tiek europiniame tiek ir nacionaliniame lygmenyse, ir yra sukūrusi įvairias visuomenės įtraukties į politinių sprendimų procesą formas. Neginčijama, jog efektyvus dialogas tarp visuomenės ir valdymo institucijų yra naudingas abiems pusėms. Tai galimybė ne tik užtikrinti politinių sprendimų priėmimo skaidrumą ir atskaitomybę, geriau identifikuoti visuomenės poreikius, bet ir sustiprinti abipusį pasitikėjimą.

Deja, Lietuvos situacijos analizė rodo, jog iki šiol visuomenės dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procese kai kurių valdžios ir valdymo institucijų ne visada yra vertinamas kaip siektina partnerystė. Neseniai atlikti tyrimai Lietuvos socialinės politikos srityje parodė, jog valdžios ir valdymo institucijų dialogas su visuomenės organizacijų atstovais vis dar neretai apsiriboja tik formaliu procedūriniu veiksmu ir neturi realios įtakos konkrečios politikos formavimo procesui. To priežastys yra daugialypės. Viena iš jų, tai ankstesnių politikos lyderių pozicija, jog Lietuvos socialinė politika turėtų būti formuojama išimtinai valdžios institucijų.  Žinoma, nederėtų pamiršti, jog efektyvi šalių partnerystė priklauso nuo abiejų šalių valios. Dėl istorinių aplinkybių Lietuvos pilietinė visuomenė dar neturi ilgamečių tradicijų, todėl jos stiprinimui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvoje iki šiol vis dar pastebimas itin žemas gyventojų priklausymo tam tikrai visuomeninei organizacijai lygis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuva vis dar neturi aiškios nevyriausybinio sektoriaus vystymo politikos, skatinančios nuolatinį, o ne fragmentišką visuomenės įsitraukimą į politikos formavimo procesus. Europos Sąjunga šiuo klausimu yra pateikusi daug rekomendacijų, į kurias tikrai būtų pravartu atsižvelgti.

Vertėtų prisiminti, jog silpnas visuomenės balsas yra kontroliuojamos demokratijos atributas, nederantis su Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintu atviros ir darnios pilietinės visuomenės principu. Taip pat kiekvienas Lietuvos pilietis, būdamas Europos Sąjungos piliečiu, turi neatimamą teisę dalyvauti Europinio lygmens politiniuose procesuose tiesiogiai ar per jo interesus atstovaujančią organizaciją. Žinoma, aktyvi piliečio pozicija reikalauja tam tikrų žinių ir įgūdžių. Kaip rodo Eurobarometro tyrimai, dauguma Lietuvos žmonių, nors ir yra girdėję apie Europos Sąjungos pilietybę, vis dar neturi specialių žinių apie jos suteikiamas konkrečias galimybes. Tačiau to turėtume mokytis.

Kelias nuo pasyvaus stebėtojo iki pilnateisio aktyvaus Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečio vaidmens reikalauja pokyčių, kurie užtikrintų nuoseklų visuomenės dalyvavimo ir įtakos stiprinimą politinių sprendimų priėmimo procese. Turėtume svarstyti, kaip  stiprinti Lietuvos piliečių balsą Lietuvos ir Europos Sąjungos politinėje arenoje. Galimybių ir gerųjų praktikų yra daug. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo Europos valstybėse jau egzistuojančių aiškiai suformuluotų pilietinės visuomenės stiprinimo principų ir konkrečių jų įgyvendinimo programų įtvirtinimo. Pavyzdžiui, 2010 m. Švedijoje buvo priimtas Pilietinės visuomenės stiprinimui skirtas įstatymas, numatantis jog pilietinės visuomenės politika šalyje yra vystoma remiantis šiais pagrindiniais principais: autonomijos ir nepriklausomumo, dialogo tarp visuomenės ir valstybės institucijų, kokybės, tęstinumo, skaidrumo ir įvairovės užtikrinimo. Šių principų įgyvendinimui užtikrinti yra sukurta speciali nepriklausomo vertinimo sistema,  ir numatytos konkrečios pilietinės visuomenės stiprinimo priemonės: pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimas per piliečių motyvacijos ir įsitraukimo į visuomenės gyvenimą didinimą, pilietinės visuomenės įvairiapusio vaidmens stiprinimas (kaip kolektyvinio balso, nuomonės formuotojo ir kt.), informacijos ir žinių apie pilietinę visuomenę sklaida.

Taip pat būtina pažymėti, jog siekiant užtikrinti visuomeninių organizacijų vaidmens didinimą, yra būtina užtikrinti stabilius (o ne fragmentiškus) finansavimo mechanizmus. Reguliarus visuomeninių organizacijų valstybinis finansavimas yra plačiai taikomas kitose valstybėse (Vokietija, Švedija). Turėtume mokytis iš gerų pavyzdžių.