Aktyvios žiemos atostogos: draudimo ekspertė įvardijo, kaip išvengti dažniausių traumų kalnuose

Žiemos sezonui persiritus į antrąją pusę, daugelis aktyvaus laisvalaikio mėgėjų traukia į kalnus. Slidinėjimas ar nusileidimai snieglente – vienos populiariausių pramogų, tačiau jos reikalauja ne tik įgūdžių, bet ir didelio atidumo. Draudikų statistika rodo, kad net ir patyrę šio sporto entuziastai neišvengia traumų, o jų gydymas užsienyje gali pareikalauti nemažų išlaidų.

Traumų žemėlapis: nuo populiarių Alpių kurortų iki Gruzijos kalnų

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, kasmet fiksuojama rimtų traumų, susijusių su žiemos sportu: slidinėjimu, snieglenčių sportu bei aktyviu laisvalaikiu kalnuose. Traumų žemėlapyje dominuoja tradicinės slidinėjimo kryptys: Prancūzija, Italija, Gruzija, Austrija, o taip pat ir nauja – Andora.

Nemažai traumų fiksuojama ir 2026-aisiais. Kaip teigia ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė, nuo sausio 1 d. iki vasario 12 d. bendrovė jau atlygino 8 000 eurų už 20 patirtų įvykių.

„Didžiausios žalos paprastai fiksuojamos ten, kur brangiausios medicinos paslaugos ir sudėtingiausia logistika – Šveicarijoje, Prancūzijoje bei Austrijoje. Visgi didžioji dalis traumų nėra susijusios su ekstremaliomis situacijomis. Žmonės tiesiog pervertina savo fizinį pasirengimą arba neįvertina trasų sudėtingumo. Net viena neatsargi akimirka gali baigtis rimtu raiščių patempimu ar kaulo lūžiu. Pavyzdžiui, šiemet jau esame išmokėję virš 3600 eurų už blauzdikaulio lūžio gydymą, slidinėjant Prancūzijoje“, – teigia L. Karutienė. 

Snieglentė ar slidės: kokių traumų tikimybė didžiausia?

L. Karutienė pastebi, kad slidininkų ir snieglentininkų patiriamų traumų pobūdis skiriasi. Tai lemia skirtinga įranga ir kritimo specifika.

„Slidininkams dažniausiai nukenčia apatinės galūnės: kelio sąnariai, plyšta raiščiai ar lūžta blauzdikauliai. Tuo tarpu snieglentininkai dažniau patiria viršutinių galūnių traumas – riešų lūžius, pečių išnirimus, nes krisdami instinktyviai bando remtis rankomis. Taip pat abi grupės rizikuoja patirti galvos traumas, kurios be apsauginio šalmo gali būti lemtingos“, – teigia Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė.

Ji taip pat primena, kad viena dažniausių nelaimių priežasčių – intensyvus krūvis per trumpą laiką. Per kelias atostogų dienas žmonės trasose praleidžia po 5-6 valandas, nors įprastai sportuoja gerokai mažiau. Prie traumų prisideda ir nuovargis, dėl kurio lėtėja reakcija ir prastėja koordinacija.

„Be to, dalis keliautojų renkasi sudėtingesnes trasas, nei leidžia jų patirtis. Raudonos ar juodos trasos vilioja, tačiau jos reikalauja ne tik geros technikos, bet ir specifinio fizinio pasirengimo. Netinkamai pasirinktas maršrutas išlieka viena dažniausių traumų priežasčių“, – pabrėžia L. Karutienė.

Kaip išvengti traumų kalnuose?

Kad kelionė į kalnus nesibaigtų gydytojo kabinete, ekspertė rekomenduoja laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Pirmiausia – dar prieš išvyką realistiškai įvertinti savo fizinę formą ir pradėti kelionei ruoštis iš anksto.

„Likus bent mėnesiui iki kelionės, būtina stiprinti kojų raumenis ir gerinti bendrą ištvermę. O pirmosiomis dienomis kalnuose rekomenduojama rinktis lengvesnes trasas, daryti pertraukas ir neignoruoti nuovargio signalų“, – sako Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė.

Ne mažiau svarbus ir techninis pasiruošimas. Jei turite savo įrangą, prieš sezoną ją būtinai turėtų apžiūrėti specialistai, tinkamai sureguliuoti. O nuomojantis įrangą kurortuose, visada sąžiningai nurodyti savo įgūdžių lygį – nuo to tiesiogiai priklauso saugumas. Galiausiai, esminiu saugikliu netikėtoje situacijoje gali tapti ir kelionių draudimas, apimantis aktyvias pramogas.

„Traumos kalnuose dažnai reiškia ne tik gydymo išlaidas, bet ir papildomas išlaidas transportui ar grįžimui namo. Draudimas padeda šią finansinę naštą sumažinti“, – pažymi L. Karutienė.