Alergija galima suvaldyti visam gyvenimui – svarbu pradėti laiku: gydytoja paaiškina, kodėl geriausias metas yra dabar

Kai baigia žydėti augalai, daugelis alergijų varginamų žmonių tikisi pagaliau lengviau atsikvėpti. Vis dėlto ir vėlyvą rudenį nereikėtų pamiršti apie alergijas – priešingai, būtent šiuo metu geriausia pradėti ilgalaikį ir tikslingą alergijos gydymą.

Medicinos centro „Northway“ gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad specifinės imunoterapijos pradžia neturėtų sutapti su ligos paūmėjimu. „Imunoterapiją žiedadulkių alergenais galima pradėti iš karto po buvusio sezono arba bent trys mėnesiai iki būsimo sezono. Tai reiškia, kad vėlyvas ruduo yra idealus laikas startuoti – žiedadulkės nebesklando ore, o iki kito sezono yra pakankamai laiko organizmui pradėti toleruoti alergeną“, – aiškina gydytoja. Pasak jos, nors alergiją namų dulkių erkėms ar gyvūnų plaukams galima pradėti gydyti bet kuriuo metų laiku, tačiau būtent rudenį dažniausiai paūmėja simptomai ir pacientai kreipiasi į gydytojus.

Kaip veikia specifinė imunoterapija?

Specifinė alergenų terapija (SIT) arba specifinė imunoterapija veikia visiškai kitaip nei įprasti priešalerginiai vaistai, kuriuos žmonės dažniausiai vartoja simptomams slopinti. Pasak gydytojos, priešalerginiai vaistai, tokie kaip antihistamininiai, veikia trumpai – apie parą. Jei simptomai reti ir lengvi, toks gydymas gali būti pakankamas. Tačiau kai simptomai yra dažni, stiprūs, o vaistai nepadeda arba juos reikia vartoti nuolat, būtina ieškoti ilgalaikio sprendimo.

Specifinė imunoterapija – tai gydymas, kurio metu organizmas palaipsniui pripratinamas prie alergeno. „Alergiją sukelia ne pats augalas ar gyvūnas, o konkretūs baltymai, esantys, pavyzdžiui, žiedadulkėse, gyvūno seilėse, odos ląstelėse ar net šlapime. Vienam žmogui alerginę reakciją gali sukelti šuns seilėse esantis baltymas, kitam – jo odos dalelės. Būtent todėl prieš pradedant gydymą atliekami tikslūs tyrimai, neretai pasitelkiant molekulinę alergenų diagnostiką – tai leidžia nustatyti ne tik, kas sukelia alergiją, bet ir koks tiksliai baltymas išprovokuoja imuninės sistemos reakciją“, – aiškina gydytoja.

Kai žinomas konkretus alergijos sukėlėjas, pacientui sukuriamas individualus gydymo planas. Paruošiama labai mažos koncentracijos medžiaga, kurioje yra būtent tas baltymas, kuris žmogui sukelia stipriausius simptomus. Ši medžiaga išgaunama iš natūralių šaltinių – žiedadulkių, gyvūnų odos ląstelių, namų dulkių erkių ir kt. Šį ekstraktą galima vartoti keliais būdais – papurškiant po liežuviu, čiulpiant tabletes arba leidžiant injekcijas po oda. Visi šie metodai yra vienodai veiksmingi, todėl pacientas gali pasirinkti, kuris jam patogiausias.

Gydymo metu vaisto dozės palaipsniui didinamos, kol organizmas išmoksta į alergeną nebereaguoti. Šis procesas vadinamas tolerancijos išsivystymu – tai reiškia, kad imuninė sistema, anksčiau sureagavusi į alergeną kaip į „priešą“, išmoksta jo nepaisyti. Tokiu būdu alergijos simptomai silpnėja arba išnyksta visai.

R. Tamošiūnienė pabrėžia, kad svarbiausia sąlyga sėkmingam gydymui – reguliarumas ir pastovumas. Gydymas trunka keletą metų, todėl paciento požiūris, atsakingumas ir pasiryžimas laikytis rekomendacijų turi labai didelę įtaką galutiniam rezultatui.

Kiek trunka gydymas ir kada tikėtis poveikio?

Gydymas specifine imunoterapija trunka trejus–penkerius metus. Gydymo metu skiriami papildomi kontroliniai vizitai rezultatų aptarimui. Gydytojas alergologas seka gydymo metu vykstančius pokyčius, o prireikus – koreguoja gydymo planą tol, kol pasiekiamas norimas rezultatas.

Nors tai ilgas procesas, jo poveikis gali išlikti iki dešimties metų ar net visą gyvenimą. Pasak R. Tamošiūnienės, pirmieji savijautos pagerėjimo ženklai pasireiškia labai įvairiai. „Kai kurie pacientai pagerėjimą pajunta gana greitai – dar per pirmuosius mėnesius. Dažniausiai simptomai pradeda lengvėti po metų, tačiau būna atvejų, kai savijauta pagerėja vėliau arba tik pasibaigus visam imunoterapijos kursui. Gydymo efektyvumas vertinamas pagal klinikinių simptomų ir reikalingų simptominių vaistų poreikio pokytį“, – sako ji.

Taikant individualiai pritaikytą specifinę imunoterapiją, galima reikšmingai pagerinti alergija sergančių žmonių gyvenimo kokybę, sumažinti poreikį nuolat vartoti simptomus slopinančius vaistus ir padėti išvengti ligos paūmėjimų bei progresavimo.

Vaikams pradėti gydymą verta kuo anksčiau

Imunoterapijos veiksmingumas nepriklauso nuo amžiaus – ji vienodai efektyvi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad gydymą pradėti vaikystėje yra itin naudinga: „Paciento gyvenimo kokybė bus geresnė, jei gydymas bus pradėtas dar prieš išsivystant įsijautrinimui kitiems alergenams ar bronchinei astmai. Yra didelė tikimybė, kad imunoterapija padės išvengti šių problemų.“

Mitas: užtenka tyrimų ar pripratimo prie alergeno

Kalbėdama apie mitus, vis dar vyraujančius visuomenėje, gydytoja įvardija keletą dažniausių. Vienas jų – manymas, kad užtenka išsitirti kraują ir diagnozė bus aiški. „Tyrimai – tai tik dalis visos diagnostikos. Reikia įvertinti simptomus, ligos istoriją, genetinį polinkį. Ne mažiau klaidinga manyti, kad pripratimas prie alergeno padeda – pavyzdžiui, kai kurie alergiški žmonės įsigyja katę tikėdami, kad taip išsigydys. Tačiau dažniausiai tokiais atvejais būklė tik blogėja – simptomai sustiprėja, atsiranda dusulys, švokštimas“, – sako R. Tamošiūnienė. Ji taip pat patvirtina, kad kaukės gali iš dalies apsaugoti nuo žiedadulkių, bet tai nėra gydymas – tik laikina pagalba.

Imunoterapija veiksmingiausia nuo dažniausių alergenų

Alergenų imunoterapija ypač veiksminga gydant alergiją žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, gyvūnų plaukams ir geliančių vabzdžių nuodams. Gydytoja džiaugiasi, kad jos pacientų tarpe šios terapijos efektyvumas siekia net 90 procentų. „Efektyvumas reiškia, kad simptomų intensyvumas gerokai sumažėja – tiek, kad žmogus gali kokybiškai gyventi ir dirbti. Priešalerginių vaistų poreikis tampa minimalus. Vienas pacientas, prieš pradėdamas gydymą, jautėsi taip blogai, jog norėjo iškirsti visus Lietuvos beržus, o įpusėjus imunoterapijai, apsigalvojo: „Tegul auga tie beržai“, – šypsosi gydytoja.

Kaip pasiruošti imunoterapijai

Pasiryžus imunoterapijai pirmiausia būtina kreiptis į alergologą. Tik specialistas gali įvertinti, ar šis gydymas tinkamas konkrečiu atveju, ir parengti individualų gydymo planą. „Beveik visiems pacientams, išskyrus kai kurias išimtis – pavyzdžiui, esant ūmioms autoimuninėms ar onkologinėms ligoms – gali būti taikoma specifinė imunoterapija. Pirmiausia reikia atlikti tiek alerginius, tiek bendruosius tyrimus ir nuspręsti, ar bus taikoma poliežuvinė, ar injekcinė terapija“, – sako gydytoja. Pasak jos, pacientas turėtų nusiteikti ilgam, bet naudingam darbui: „Gydymas trunka bent trejus metus, tačiau jo poveikis gali išlikti 10 metų ar ilgiau. Kai kuriems – visą gyvenimą.“

R. Tamošiūnienė sako, kad pacientų, kuriuos ji gydė imunoterapija, dažniausiai nebereikia gydyti pakartotinai. Tik keli, pradėję gydymą vaikystėje, bet jo netęsę dėl įvairių aplinkybių, grįžo po metų ar net keliolikos. „Taip pat vis dažniau sulaukiu klausimų, ką daryti, jei dėl studijų ar darbo išvykstama ilgesniam laikui. Tokiais atvejais galima derinti gydymo formas – jei pradedama poodine terapija, ją galima laikinai keisti į poliežuvinę ir vėliau vėl grįžti prie injekcinės“, – sako gydytoja.

Kodėl verta kreiptis net esant lengviems simptomams

Tiems, kurie vis dar abejoja, ar verta kreiptis į alergologą, gydytoja primena, kad net ir esant lengviems simptomams verta pasitikrinti. „Turiu pacientų, kurie antihistamininius vaistus alerginei slogai vartojo daugelį metų be pertraukų, nors tokio poreikio jau seniai nebebuvo. Kartais pakanka koreguoti gydymą ar net jį nutraukti. Kuo anksčiau kreipsitės – tuo daugiau galimybių turėsite išvengti alergijos komplikacijų“, – pabrėžia gydytoja.

Sprendimą galima priimti jau dabar

Pasak gydytojos alergologės-klinikinės imunologės Rūtos Tamošiūnienės, svarbiausia – ne ignoruoti simptomų ir suprasti, kad šiandien alergija nėra nuosprendis. Ji gali būti valdoma, o kai kuriais atvejais padėti visai pamiršti varginančius simptomus. Svarbiausia – pradėti laiku. Ir vėlyvas ruduo tam – tinkamiausias metas.