Spaudos centras

Alessandro Scandurra. Paveldo architektūra moderniais laikais: atkartoti ar keisti?

Alessandro Scandurra, architektūros studijos „Scandurra Studio Baltics“ įkūrėjas

Visoje Europoje kultūra ir jos simboliai formuoja kolektyvinę tapatybę bei atskleidžia įtampą tarp išsaugojimo ir pokyčių. Architektūra, giliai įsišaknijusi miesto gyvenime, natūraliai tampa šio diskurso dalimi. Klausiame: ką verta išsaugoti ir atkurti, o ką galime iš naujo įprasminti, derindami istorinę atmintį su inovacijomis?

Į UNESCO Pasaulio paveldo vertybių sąrašą įrašytu senamiesčiu besididžiuojančiame Vilniuje istorinės architektūros ir šiuolaikinės urbanizacijos sąveika yra itin aktuali. Visai neseniai miesto centre, prie pat Lukiškių aikštės, duris atvėrė modernus viešbutis, įsikūręs istoriniame Šv. Jokūbo ligoninės komplekse. Tai tikrai nebus paskutinis toks projektas, todėl turime analizuoti, kaip architektūra gali įprasminti istorinį paveldą, jo tingiai nekopijuodama.

Šiais laikais, kai kultūrinė tapatybė yra nuolat kvestionuojama, architektūra tarnauja kaip emocinis inkaras – apčiuopiama sąsaja su mūsų kolektyvine atmintimi. Praeityje dažnai ieškome priklausymo ženklų, tačiau tai neturi sukelti nostalgijos ar tapti imitacija.

Priešingai, reikalingas konstruktyvus ir optimistiškas požiūris į ateitį. Per architektūrą galime semtis įkvėpimo iš istorijos, kad sukurtume naujas išraiškas – jautrias, šiuolaikiškas intervencijas, kuriančias sveiką priklausymo jausmą.

Kaip tai padaryti? Pateiksiu kelis projektų, kuriuos sukūrėme su „Scandurra Studio“ Milane ir Romoje, pavyzdžius. Čia paveldas, derinamas su šiuolaikinėmis priemonėmis, medžiagomis, idėjomis ir technologijomis, leido mums sukurti reikšmingas architektūrines patirtis.

Kai pastatas yra visiškai sunaikintas, projektuodami naują statinį toje vietoje galime atspindėti istorinę atmintį jos aklai neimituojant. Milane, Quadrilatero della Moda centre, vykdant „Spiga26“ projektą, neoklasikinis pastatas, sunaikintas per Antrąjį pasaulinį karą, buvo interpretuojamas iš šiandienos perspektyvos. Priimti sprendimai atkūrė istorines identiteto savybes, bet tuo pačiu pagerino pastatą. Specialiai pagaminti moduliai buvo panaudoti ikoniniam stikliniam terakotos fasadui, atkartojančiam originalias detales, kurti. Tuo tarpu, kruopštus medžiagų tyrimas leido įsivaizduoti praeitį naudojant šiuolaikines priemones. Per šį dialogą projektas suderino naujoves ir tradicijas, kurios sujungė miestą, jo istoriją ir žmones.

Kitu atveju, gerai išsilaikęs istorinis pastato fasadas gali derėti su šiuolaikiniu interjeru. „Via Veneto 89“ Romoje yra puikus to pavyzdys. Dar praeito amžiaus 20-ajame dešimtmetyje Carlo Broggi suprojektuotas fasadas šiandien slepia visiškai perkurtą vidų, pritaikytą šiuolaikinių įmonių lanksčioms ir prieinamoms darbo vietoms. Šis ryškus kontrastas atspindi filosofiją, kad istorija gali sugyventi su ateitimi, o taip pat keistis, kad geriau atitiktų šiuolaikinio gyvenimo poreikius.

Galiausiai, Villa Patrizi atnaujinimo projekte Romoje buvo pasitelktas naujas požiūris į dizaino inovacijas. Šiuo atveju, architektai naudojo generatyvinį dirbtinį intelektą (GenDI) skaitmeniam mood board’ui kurti. Jame buvo pateikti įsivaizduojami scenarijai ir meninės nuorodos – iš tapybos, kino ir fotografijos. Tai padėjo formuoti projekto atmosferą ir įkvėpė istorinio komplekso pertvarkymą. Galutinė koncepcija naujai interpretavo keturis istorinius kiemus, siekiant pagerinti miesto jungtis. Toks DI panaudojimas iliustruoja, kaip paveldo architektūra gali pasinaudoti šiuolaikinėmis priemonėmis, nepakenkiant istorinei tapatybei.

Dirbti su paveldo architektūra nereiškia vien tik išsaugoti ar atkurti praeitį, o pagarba istorijai nereiškia pasidavimo nostalgijai. Turime laikytis tiriamojo požiūrio, nes paveldas yra pagrindas, ant kurio galima statyti, o ne forma, kurią reikia kopijuoti. Manau, kad architektūra suteikia vertingų įžvalgų apie inovacijų ir tradicijų pusiausvyrą dėl savo pobūdžio, kuris yra pagrįstas istorija, bet siekia ateities. Toks mąstymas aktualus visuose miestuose, kuriuose šiuolaikiniai urbanistiniai centrai kuriasi šalia daugiasluoksnės architektūros istorijos.

Pranešimą paskelbė: Raminta Lilaite-Sbalbi, Sensus PR
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
Žiūrėti 15min.lt portale 2025-11-14 14:48
Kultūra
Kontaktinis asmuo
Prisegti failai
AlessandroScandurra.jpg(jpg, 41.07 KB)