Spaudos centras
Prisipažįstu, trečiadienį skambinau Vismantei Benkunskienei. Atsiprašau, jei tai sukėlė nemalonių išgyvenimų. Maniau, kad skambinu senai šeimos pažįstamai, su kuria bendraujame jau daugiau nei 10 metų. Bet, pasirodo, klydau. Mero žmonai daugiau neskambinsiu.
Paaiškinsiu, kodėl skambinau. Manau, kad meras yra klaidinamas. Norėjau perduoti daugiau informacijos, kad priimdamas sprendimus meras turėtų kuo platesnį vaizdą. Juk jo sprendimai lemia daugiau nei 800 tūkst. žmonių sąskaitas už atliekų tvarkymą.
Šiuo metu – ir už žmonių emocinę būklę. Nes juk baisu gyventi šalia fakelo, kaip meras vis kartoja.
Iš tiesų jokio fakelo nėra – norime nuraminti merą ir Vilniaus gyventojus.
Kartu su prie gamyklos budinčiais ugniagesiais vakar ir šiandien apėjome teritoriją ir ugniagesių termovizoriumi patikrinome atliekų krūvų paviršius. Aukščiausia užfiksuota temperatūra siekė apie 27 laipsnius, o daugeliu atvejų ji buvo dar žemesnė.
Laikoma, kad temperatūra turi pasiekti apie 70 laipsnių, kad vyktų kaitimas.
Mere, ar žinote, kokią temperatūrą užfiksavo Vilniaus savivaldybės termovizoriai? Mes irgi norėtume žinoti. Atliekas jau tvarkome ir tiekiame deginimui, tad pirmiausia sutvarkytume tas krūvas, kur temperatūra aukščiausia. Pasidalinkite, prašau, šiais duomenimis, jei nesunku.
Mano nuomone, turime išskirtinę situaciją. Net sunku patikėti, kad praėjus 36 nepriklausomybės metams, Lietuvoje gali vykti tokie dalykai.
Atrodo, lyg gyventume Rytų kaimyninėse valstybėse, o ne demokratinėje šalyje. Ir meras neša šių didžiai abejotinų veiksmų vėliavą?
O kas bus, jei vis tik teismas pasakys, kad reikia laikytis sutarčių ir negalima taip trepsėti koja – dabar aš noriu šio žaislo, atiduok?
Juk čia – ne smėlio dėžė. Sprendžiame 50 milijonų klausimą, o jei skaičiuotume dešimtis metų į priekį – suma būtų ir dar didesnė. Tai gyventojų pinigai.
Atrodytų, kad įstatymai turi galioti visiems – taip pat ir savivaldybės įmonėms. Vis tik panašu, kad VAATC nesupranta, ką daro. Penktadienį paskelbė, kad iškart nutraukia visas sutartis. Antradienį atėjo perimti gamyklos. Dabar savo svetainėje visus tekstus pakeitė – tai buvo tik įspėjimas, skaičiuojame 20 darbo dienų įspėjimo terminą, kaip mes sakėme.
Aš labai abejoju naujojo VAATC direktoriaus kompetencija. Nes kitaip negaliu paaiškinti viso šio chaoso, kurį jis sukėlė.
Kaip vakar visiems merams, Nacionaliniam krizių centrui, Vilniaus kogeneracinei jėgainei, Aplinkos ministerijai ir kitiems parašė Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius: „Jeigu VAATC vertinimu sutarčių nutraukimas yra būtinas, manome, kad toks sprendimas turi būti įgyvendinamas atsakingai, numatant pakankamą pereinamąjį laikotarpį (pavyzdžiui, 1-2 mėnesius), kuris leistų užtikrinti sklandų veiklos perdavimą...“
Panašią situaciją jau turėjome prieš dvejus metus, kai to paties žmogaus vadovaujama institucija neleido palei kelią nutiesti elektros kabelio 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika“ technologijų parkui. Turėjo įsikišti prezidentas, vyriausybė, žiniasklaida, visuomenė – tik tada absurdiškas sprendimas buvo pakeistas.
Kai už sienos turime didelių išorinių grėsmių, dabartinis susipriešinimas mums tikrai nepadeda. Sprendimus galėjome rasti tarpusavyje – tereikėjo bent šiek tiek daugiau įsiklausymo.
Ieškau visų būdų, kaip išspręsti absurdišką šiandienos situaciją, todėl ir skambinau V. Benkunskienei, kurią mūsų šeima pažįsta jau ilgiau nei dešimtmetį – kad žmogiškai pasikalbėčiau.
Bet suprantu, kad pasirinktas būdas buvo netinkamas. Kadangi paskambinti ir atsiprašyti asmeniškai nebegaliu – tai darau viešai: „Vismante, dar kartą nuoširdžiai atsiprašau. Linkiu kuo greičiau atsigauti. Džiaugiuosi, kad turite rūpestingą vyrą. Daugiau nebetrukdysiu“.
Daugiau informacijos: Algirdas Blazgys, UAB „Energesman“ direktorius, tel. +370 672 99625, el. paštas [email protected], www.energesman.lt