Alimentai – ne skola, o vaiko teisė: kodėl „skolų atostogos“ neturi būti taikomos vaikų sąskaita

Lietuvos antstolių rūmai (LAR) atkreipia dėmesį, kad išlaikymo išmokos, arba vadinamieji alimentai vaikams, nėra skola, kurią galima laikinai „atidėti“. Tai – vaiko teisė į išlaikymą. Antstolių vertinimu, 2024 m. gruodį įsigaliojusi „skolų atostogų“ tvarka, kuri leidžia alimentų skolininkams pusmetį išvengti priverstinio išlaikymo išieškojimo, gali pakenkti vaikų gerovei.

Pasak LAR revizijos komisijos pirmininkės, antstolės Svetlanos Kastanauskienės, tokia teisinė galimybė faktiškai prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui, kuris skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o abu tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės.

„Nežinau, kokiu būdu valstybė saugo šeimą, motinystę ir vaikystę, jei lengva ranka dalina „pateisinimo lapelius“ alimentų skolininkams. Kol tėtis „atostogauja“, vaikui gali tekti apsieiti be bandelės. O juk vaiką reikia ne tik pamaitinti, bet ir aprengti, lavinti, gydyti, kai serga“, – sako ji.

Daugiau nei 46 tūkst. alimentų išieškojimo procesų

Šiuo metu Lietuvoje vykdoma per 46 tūkst. alimentų išieškojimo procesų, kurie pradėti dėl daugiau nei 35 tūkst. skolingų asmenų. Toks skaičius gyventojų nevykdo savo prievolės išlaikyti vaikus. Iš jų 67 skolininkai naudojasi ar jau pasinaudojo „skolų atostogomis“.

„Vienam išlaikymo skolininkui vidutiniškai tenka beveik 7 skolų išieškojimo bylos. Tai reiškia, kad daugelis piktavališkai nemoka ne tik alimentų, bet ir administracinių baudų ar kitų skolų“, – akcentuoja S. Kastanauskienė.

Antstolė pastebi, kad mamos pajamos išlaikymo mokėtojui išėjus „atostogauti“ nepadidėja. Tai reiškia, kad moteriai tampa dar sunkiau išlaikyti vaiką. Kai nepakanka lėšų, ji gali pati pradėti skolintis, nes neįmanoma susimokėti už komunalines paslaugas, vaiko ugdymą ar gydymą.

„Negaunant viso ar dalies vaikui priteisto išlaikymo, išmokas pradeda skirti valstybė. Vadinasi, tėvų „gegučių“ paliktus vaikus iš dalies išlaikome mes visi, mokesčių mokėtojai. Sodros duomenimis, vaikų neišlaikantys tėvai valstybei yra įsiskolinę 180 mln. eurų“, – tvirtina S. Kastanauskienė.

Oficialių pajamų – tik ketvirtadalis

Dar viena problema – kad oficialios pajamos tampa kone išimtimi. Tik 24 proc. išlaikymo skolininkų dirba ir gauna oficialių pajamas. Daugiau nei pusė jų – net 55 proc. – negauna nei atlyginimo, nei bedarbio išmokos, nei pensijos, nei socialinių išmokų. Vis dėlto tai nereiškia, kad visi šie žmonės iš tiesų gyvena skurde.

„Dalis skolininkų, žinoma, turi sunkumų. Tačiau kita dalis vengia mokėti skolas. Jie vairuoja automobilius, keliauja, turi nekilnojamojo turto. Net ir finansiškai pajėgūs asmenys gali išvengti prievolių, jeigu oficialiai niekur nedirba, tačiau faktiškai gauna pajamas grynaisiais arba į užsienio bankų sąskaitas, iš kurių išieškoti skolas labai sudėtinga“, – pastebi antstolė.

Be to, pasitaiko atvejų, kai alimentų nemokėjimas tampa sąmoninga keršto priemone buvusiai partnerei – išlaikymas vertinamas ne kaip pareiga vaikui, o kaip būdas atkeršyti.

„Daroma ne tik finansinė, bet ir emocinė skriauda. Mano praktikoje buvo atvejis, kai tėvas ilgai nemokėjo alimentų ir vaikas nuolat matė, kaip mamai sunku. Nuolatinis nepriteklius suformavo labai gilią nuoskaudą ir tas vaikas iki šiol nenori bendrauti su tėvu. Taigi, pasekmės gali būti skaudžios ir negrįžtamos, vaiko ir tėvo ryšys gali nutrūkti visam laikui“, – įsitikinusi antstolė.

Motinų emocinė kaina – išsekimas ir bejėgiškumas

Pasak organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovės Astos Petraitienės, sprendimai, kuriais palengvinama skolų našta, visuomenei siunčia dviprasmę žinią.

„Viena vertus, jie padeda turintiems įsipareigojimų. Tačiau kita vertus – stipriai silpnina paramos jausmą toms moterims, kurios kasdien realiai neša visą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą. Tokiais atvejais prioritetu tampa skolininko padėtis, o ne vaiko gerovė ar motinos situacija, kuri dažnai yra itin jautri ir pažeidžiama“, – teigia ji.

Moteris, neseniai išgyvenusi nėštumą, gimdymą ir visą parą besirūpinanti kūdikiu, dažnai neturi nei fizinių, nei emocinių resursų grįžti į darbą ar užsitikrinti stabilių pajamų. Ji atsiduria beviltiškoje padėtyje – viena, be jokio buvusio partnerio indėlio, tiek finansinio, tiek emocinio. Vis dėlto dėl vaiko ji stengiasi iš paskutiniųjų, tačiau tai neretai vyksta pačios mamos sveikatos sąskaita – ignoruojant nuovargį, emocinį skausmą ir asmeninius poreikius.

„Tokia nuolatinė įtampa, kai pagalbos nėra, veda į perdegimą, emocinį išsekimą, o kai kuriais atvejais – net į tragiškas pasekmes. Sprendimai, kurie dar labiau nutolina tėvą nuo atsakomybės, neišvengiamai silpnina motinų tikėjimą, kad valstybė ar sistema yra jų pusėje. Ir tai – labai pavojinga žinia visai visuomenei“, – pabrėžia A. Petraitienė.

Tyrimai rodo, kad partnerio palaikymas ir įsitraukimas į vaiko auginimą yra vienas svarbiausių moters emocinės gerovės veiksnių. Kai pora išsiskiria, emocinis ir fizinis krūvis dažnai tenka vienai mamai. Sudėtingi, konfliktiški ar atšalę santykiai su buvusiu partneriu – vienas reikšmingų pogimdyminės depresijos rizikos veiksnių.

Įstatymą siūloma keisti

LAR požiūriu, racionalus ir sąžiningas problemos sprendimo kelias – įstatyme numatyti „skolų atostogų“ taikymo išimtis, tarp kurių turėtų patekti ir alimentų nemokėjimo atvejai.

Tokios pat pozicijos laikosi ir Teisingumo ministerija, pripažindama, kad esamas teisinis reguliavimas, leidžiantis vienam iš tėvų nevykdyti savo konstitucinės pareigos išlaikyti vaikus, neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Ministerijos parengtu ir šių metų balandį oficialiai įregistruotu Civilinio proceso kodekso 626 str. pakeitimo projektu siūloma, kad dirbti pradėję skolininkai, iš kurių yra išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat žalos, atsiradusios dėl maitintojo netekimo, atlyginimas, negalėtų pasinaudoti „skolų atostogų“ teise.

„Skolų atostogos“ turėtų būti suteikiamos ne lygiavos principu, bet tik individualiai įvertinus kiekvieną konkrečią situaciją ir tik tada, kai būtinai reikia. Teisė vertinti reikšmingas aplinkybes pagal aiškiai apibrėžtas taisykles galėtų būti suteikiama antstoliui. Būtent antstolis yra arčiausiai skolininko, geriausiai žino jo finansinę padėtį ir taip pat gali palyginti, ar kreditoriaus finansinė padėtis nėra prastesnė už skolininko, kaip neretai būna“, – užbaigia S. Kastanauskienė.