Antibiotikų era gali baigtis: Santaros klinikų ekspertė įspėja apie augančią bakterijų atsparumo grėsmę

Jei antibiotikų vartojimas nesikeis, pasaulis gali grįžti į laikus, kai paprasta infekcija buvo mirtina. Tokie pavojaus ženklai jau stebimi: kasmet dėl atsparių bakterijų pasaulyje miršta daugiau nei milijonas žmonių, dar 5 milijonai mirčių susijusios su antibiotikų neveiksmingumu, po 25 metų mirčių skaičius gali pasiekti 39 milijonus. Kodėl išrastas stebuklas – antibakteriniai vaistai – praranda savo galią: ką tai reiškia ir kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie antibiotikų veiksnumo išsaugojimo?

Antibiotikas yra medžiaga, kurią vieni mikroorganizmai gamina kovai su kitais mikroorganizmais. Ši savybė pritaikyta medicinoje ir dabar jau sukurtas didelis sintetinių antibiotikų arsenalas. Tačiau naujų antibiotikų kūrimas nėra lengvas: nuo 2005 iki 2020 metų atsirado tik vienas naujas antibiotikas, ir tai – tik modifikuotas senos tetraciklinų grupės preparatas. Naujo vaisto kūrimo ciklas – maždaug 15 metų. Šiuo metu vyksta tik 43 klinikiniai tyrimai su naujais antibiotikais, tuo tarpu su onkologiniais vaistais – apie 1500. Todėl dabar ieškoma alternatyvų, bet kol kas nėra nė vienos, turinčios garantuotą veiksmingumą.

Jei infekciją sukelia bakterijos, antibiotikas tampa pagrindiniu gydymo būdu: „Infekcijos gydymas susideda iš kelių elementų: chirurginės infekcijos židinio operacijos, paciento imuninės sistemos, tinkamos priežiūros ir, žinoma, antibiotikų, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Klinikinės farmakologijos skyriaus vedėja dr. Ingrida Lisauskienė. – Tačiau šiandien jau turime kalbėti apie pavojų, kurį gali sukelti prie šių vaistų prisitaikiusios bakterijos: antibiotikų era, prasidėjusi prieš beveik šimtmetį, priartėjo prie kritinės ribos: naujų vaistų beveik nekuriama, o bakterijos prisitaiko greičiau nei spėjama sukurti naujus veiksmingus preparatus.“

Antibiotikų efektyvumas mažėja: kodėl tai pavojinga?

Antibiotikai veikia tik bakterines infekcijas, tačiau žmonės dažnai juos vartoja neteisingai: vis dar paplitęs pacientų įsitikinimas, kad antibiotikai padeda peršalus ar susirgus virusinėmis ligomis, ir tai stipriai prisideda prie šios globalios atsparumo antibakteriniams vaistams problemos.

Nors informacijos, kad antibiotikai virusų neveikia, tikrai yra pakankamai, tačiau žmones valdo baimė – jie bijo komplikacijų ir tarsi apsisaugodami nori antibakterinius vaistus vartoti kaip prevencinę priemonę. Pasak dr. I. Lisauskienės, tai ne tik nepadeda, bet ir skatina bakterijas tapti atspariomis: „Antibiotikai yra galingas ginklas, tačiau mes jį naudojame netinkamai. Toks klaidingas įsitikinimas turi rimtų pasekmių, kai gydydami sunkų ligonį neturime vaistų, kaip gydyti jo ligas sukėlusių bakterijų“, – teigia gydytoja.

Antibiotikų šalutiniai poveikiai – nuo mikrofloros pažeidimo iki inkstų funkcijos sutrikimų

Gydytoja anesteziologė-reanimatologė dr. I. Lisauskienė pabrėžia, kad antibiotikai nėra nekalti vaistai. Jie gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą, sukelti alerginių reakcijų, paveikti kraujo ląstelių gamybą, lemti sąmonės sutrikimus vyresnio amžiaus pacientams ar net pažeisti inkstus, ypač vartojant rezervinius antibiotikus. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad paplitęs įsitikinimas, jog probiotikai apsaugo žarnyną antibiotikų vartojimo metu, nėra patvirtintas tyrimais.

Atsparios bakterijos Lietuvos ligoninių reanimacijos skyriuose – jau kasdienybė

Prieš dešimtmetį antibiotikams atsparios infekcijos buvo retos. Šiandien jos vis dažniau sutinkamos intensyviosios terapijos skyriuose. Dr. I. Lisauskienė pabrėžia, kad netinkamas antibiotikų vartojimas sukuria sąlygas bakterijoms greitai prisitaikyti.

„Daug pas mus patenkančių pacientų jau turi infekcijas, kurias sukelia įprastiniams antibiotikams atsparios bakterijos. Dirbame tokioje realybėje, kurioje įprastiniai antibiotikai daugeliu atvejų jau nebeveikia. Tai ypač sunku gydant kritinės būklės pacientus, – sako gydytoja. – Todėl reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose, siekdami suvaldyti ligas sukeliančių bakterijų dauginimąsi, komandoje dirbame kartu su kitais kolegomis – mikrobiologai nustato bakterijų jautrumą, chirurgai padeda kontroliuoti infekcijos židinį, infekcinių ligų specialistai vertina gydymo strategiją.“

Kas yra MDR, XDR ir PDR bakterijos?

Kalbėdami apie bakterijas, kurių neveikia antibiotikai, gydytojai su nerimu pabrėžia, kad vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai dėl bakterijų atsparumo tenka pripažinti: pasitaiko atvejų, kai nėra jokio įprasto veiksmingo gydymo. Pavojingiausius bakterijų atsparumo lygius apibūdina specialūs trumpiniai:

·       MDR (angl. Multi-drug resistant) – atspari keliems antibiotikams;

·       XDR (angl. Extensively drug resistant) – jautri tik 1–2 antibiotikams;

·       PDR (angl. Pan-drug resistant) – atspari visiems žinomiems antibiotikams.

„Pastarąjį mikrobiologų vartojamą terminą – PDR – išgirsti sunkiausia, nes tokiu atveju parinkti gydymo taktiką tampa itin sudėtinga“, – sako gydytoja.

Tokiose situacijose naudojami vadinamieji „rezerviniai antibiotikai“, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra stebuklingi ar ypatingai stiprūs vaistai – jie tiesiog skirti labai atsparioms infekcijoms gydyti. Ligoninėje tokie preparatai gali būti skiriami tik gavus antibiotikų komiteto pritarimą. Kaip pažymi gydytojai, antibiotikai nėra „geri“ ar „blogi“ – jie gali būti tinkami tam tikrai situacijai ir visiškai netinkami kitai. Pavyzdžiui, senasis penicilinas iki šiol puikiai tinka gydyti kai kurias streptokokines infekcijas.

Atsakomybė tenka ne tik pacientams, bet ir gydytojams

Nors pacientai, vadovaudamiesi baimėmis, internete rastais patarimais ar individualios situacijos neįvertinančiomis dirbtinio intelekto rekomendacijomis, kartais prašo skirti antibiotikų „dėl viso pikto“, gydytoja atkreipia dėmesį, kad sprendimai dėl antibakterinių vaistų kartais sudėtingi ir patiems medikams. Ambulatorinėse gydymo įstaigose ne visuomet lengva tiksliai prognozuoti ligos eigą, todėl tam tikrais atvejais antibiotikai paskiriami lengviau, nei reikėtų.

„COVID-19 pandemija atskleidė pavojingas antibiotikų vartojimo klaidas, – sako gydytoja I. Lisauskienė. – Nors buvo žinoma, kad COVID-19 ligą sukelia koronavirusai, pandemijos metu antibiotikų vartojimas vis tiek drastiškai išaugo.” Pasaulinė statistika skelbė, kad net 86 proc. sunkių COVID-19 liga sirgusių pacientų gavo antibiotikų, o jų iš tiesų reikėjo tik 13 proc.pacientų.

Gydytojos teigimu, tuo metu beveik visi pacientai, patekę į reanimacijos skyrių dėl COVID-19 ligos komplikacijų, jau buvo vartoję antibiotikų, tačiau šie vaistai dažnai būdavo nutraukiami – jie paprasčiausiai nebuvo reikalingi.

Antibiotikų sritis – viena greičiausiai kintančių medicinos sričių. Gydytoja anesteziologė-reanimatologė dr. I. Lisauskienė sako, kad nuolat būtina atnaujinti žinias, nes tai, kas buvo teisinga prieš trejus metus, šiandien gali būti jau netikslu.

Visuomenės vaidmuo kovojant su antibiotikų atsparumu: higiena, atsakomybė ir moksliniai sprendimai

Svarbiausia – neprašyti antibiotikų be reikalo ir pasitikėti gydytojų sprendimais. Antibiotikai neskiriami virusinėms infekcijoms, kurios sudaro didžiąją dalį kasdienių peršalimo ligų.

VUL Santaros klinikose, bendradarbiaudamos su Higienos institutu, šiuo metu vykdomas svarbus ir novatoriškas projektas – antibiotikų valdymo strategija. Šioje iniciatyvoje dalyvauja 15 medikų iš septynių skirtingų specialybių, siekiančių padėti gydytojams priimti informuotus sprendimus ir mažinti perteklinį antibiotikų skyrimą. Tai reikšmingas žingsnis gerinant gydymo kokybę ir stabdant bakterijų atsparumo plitimą, kuris tampa vis didesne grėsme visuomenės sveikatai.