Apklausa: vis daugiau gyventojų mano, kad jų skirti 1,2 proc. gali prisidėti prie reikšmingų pokyčių šalyje

Nacionalinės nevyriausybinių organizacijos koalicijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų mano, jog jų skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gali prisidėti prie reikšmingų pokyčių šalyje. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet paramą paskyrė daugiau kaip 493 tūkst. gyventojų – tai maždaug kas ketvirtas GPM mokėtojas.

Pasak Nacionalinės NVO koalicijos vadovės Gajos Šavelės, didelis GPM dalies skiriančiųjų skaičius ir nuosekli parama nevyriausybinėms organizacijoms rodo didėjančią visuomenės brandą bei stiprėjančią pilietiškumo kultūrą šalyje.

„Vadinkime tai piliečio investicija į teigiamus pokyčius. 1,2 proc. GPM  skyrimas – tai galimybė kiekvienam prisidėti stiprinant ir auginant organizacijas, kurios kasdien kuria realų poveikį mūsų visuomenei. Kalbame apie platų nevyriausybinių organizacijų vaidmenį – nuo visuomenės atsparumo ugdymo, pasirengimo krizėms, aplinkosaugos, žmogaus teisių iki advokacijos. Svarbu pabrėžti, jog daliai NVO ši parama yra vienintelis ir itin reikšmingas veiklos finansavimo šaltinis. Šiuo metu svarstomi 1,2 proc. GPM skyrimo pakeitimai gali smarkiai sumažinti NVO galimybes gauti paramą ir veikti, tad itin svarbus tolesnis žmonių palaikymas“, – teigia G. Šavelė.

Vadovė pažymi, kad GPM paramą skiria maždaug kas ketvirtas galintis tai padaryti, ir tai visų pirma reiškia tvirtą gyventojų pasitikėjimą nevyriausybinėmis organizacijomis. Ji taip pat viliasi, kad ši parama augs. Apklausos duomenimis, kaip pagrindines priežastis, kodėl neskiriama 1,2 proc. GPM, daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų nurodė, jog jų pajamos per mažos, todėl paaukota suma atrodo nereikšminga. Dar 34 proc. pripažįsta, kad procesas jiems atrodo per sudėtingas. Anot G. Šavelės, labai svarbu keisti šiuos įsitikinimus ir parodyti, kad kiekvienas skirtas euras prisideda prie pokyčių ir yra svarbus.

„Vienas gyventojas praėjusiais metais vidutiniškai skyrė 80 eurų. Tai reikšminga suma, už kurią nevyriausybinės organizacijos gali nuveikti labai daug. Galime skaičiuoti įvairiais būdais – vieno žmogaus parama yra 40 porcijos šilto maisto vienišiems senjorams, veterinaro paslaugos išgelbėtam gyvūnui ar pusdienis savanorio apmokymų teikti emocinę pagalbą kitiems. Praėjusiais metais gyventojai toliau aktyviai skyrė paramą organizacijoms, kurios padeda Ukrainai, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, gyvūnų globos organizacijoms. NVO sektoriuje kiekvienas paskirtas euras yra svarbus, nes tai parodo, kad mes ne vieni ir kažkam rūpi“, – sako G. Šavelė.

Net 56 proc. gyventojų paramą kasmet skiria tai pačiai organizacijai, o 33 proc. – kelioms organizacijoms. Pasak Nacionalinės NVO koalicijos vadovės, atlikta apklausa atskleidžia, kad viena dalis gyventojų į 1,2 proc. skyrimą žiūri kaip į filantropinį veiksmą, o kiti, paskyrę paramą, pradeda plačiau domėtis sritimi ir aktyviau įsitraukia į pilietinį gyvenimą – net 40 proc. aktyviai domisi, ką organizacija nuveikė.

Gerėja ir nevyriausybinių organizacijų atskaitomybė: 9 iš 10 NVO žymą turinčių organizacijų šiemet jau pateikė veiklos ataskaitas už praėjusius metus, tad gyventojai gali aiškiai matyti, kur ir kaip panaudota jų skirta parama. „Atskaitomybė yra svarbi šio proceso dalis, nes ji padeda supažindinti ir įtraukti piliečius į vykdomą veiklą ir pilietinį gyvenimą“, – sako G. Šavelė.

Apibendrindama apklausos rezultatus, G. Šavelė pažymėjo, kad daugėja žmonių, kurie sprendimą priima sąmoningai – remdamiesi organizacijos iškeltais veiklos tikslais ir rezultatais. Apklausos duomenys taip pat rodo aiškią kryptį: Lietuvos gyventojai tampa atsakingesni ir suvokia, kaip gali prisidėti prie visuomenės gerovės bei šalies pažangos.

Ši apklausa Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto „Strateginė advokacija ir įtraukimas: nacionalinių skėtinių NVO stiprinimas“ dalis.