Aplinkos ministerija skiria daugiau nei 4,6 mln. eurų paramos iš Klimato kaitos programos saulės elektrinėms su elektros energijos kaupikliais įrengti Ukrainos gydymo įstaigose. Ši parama bus skirta pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę, kurios tikslas – prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, skatinti inovatyvių atsinaujinančių technologijų plėtrą ir didinti Ukrainos energetinį saugumą.
„Mūsų parama nukreipta ten, kur jos reikia labiausiai – į Ukrainos gydymo įstaigas, kurios karo sąlygomis susiduria su itin sudėtingais iššūkiais. Saulės elektrinės padės užtikrinti stabilesnį elektros tiekimą šiems gyvybiškai svarbiems objektams. Tai ne tik pagalba stiprinanti energetinę nepriklausomybę ir mažinanti iškastinio kuro naudojimą, bet ir labai konkretus palaikymas ukrainiečiams, kurie šiandien kovoja ne tik už savo šalį, bet ir už visos Europos saugumą“, – teigia aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Aplinkos ministerija balandžio 10 d. 9-10:30 val. MS Teams platformoje organizuoja šio 2025 m. vystomojo bendradarbiavimo kvietimo „Kova su klimato kaita: saulės elektrinių kartu su elektros energijos kaupikliais įrengimas Ukrainoje, perduodant gerąją Lietuvos patirtį“ pristatymą.
Pristatyme raginame dalyvauti įmones, dirbančias atsinaujinančių energijos išteklių srityje, kurioms būtų aktualu dalyvauti kvietime. Ketinančius dalyvauti kviečiame iki balandžio 8 d. užsiregistruoti šioje nuorodoje.
Paraiškas šio projekto finansavimui bus galima teikti nuo balandžio 15 d. iki liepos 15 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinėje sistemoje APVIS.
Jas galės teikti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, kurie bent vienerius metus veikia atsinaujinančių energijos išteklių srityje. Vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką.
Projektai bus atrenkami pagal nustatytus kriterijus, o finansavimas bus teikiamas tiems, kurie numato saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimą gydymo įstaigose.
Kviečiame susipažinti su Aplinkos minsterijos Klimato politikos grupės parengta vystomojo bendradarbiavimo projekto koncepcija.
Projektai turi atitikti ekonomiškumo principą ir neviršyti vidutinių rinkos kainų. Didžiausią balų skaičių galės surinkti projektai, kuriuose diegiamos technologijos ar sprendiniai sukurti ir pagaminti Lietuvoje, jei jie sudaro didžiausią projekto vertę.
Paramą besivystančioms šalims, skirtą klimato kaitai švelninti ir prisitaikyti prie jos kaitos, Lietuva teikia nuo 2014 m. vykdydama Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įsipareigojimus bei Paryžiaus susitarimo nuostatas. Anksčiau Lietuvos skiriama parama buvo nukreipta į tarptautinius fondus, tačiau dvišalė pagalba yra veiksmingesnė – ji ne tik padeda paramos gavėjams, bet ir sudaro galimybes Lietuvos įmonėms užmegzti naujus ryšius, išbandyti technologijas tarptautinėje aplinkoje bei įsitvirtinti naujose rinkose. Parama Ukrainai skiriama nuo 2023 m.