Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas: COP30 klimato konferencijoje šalys solidarizavosi kovoje su klimato kaita

Lapkričio 10-21 d. Beleme (Brazilijos Respublika) vykusioje 30-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijoje COP30 valstybės ir regioninės organizacijos suaktyvino pastangas apriboti pasaulinės temperatūros kilimą ir išlaikyti 1,5oC globalios temperatūros ribojimo tikslą. Konferencijoje buvo patvirtintas sprendimų paketas, kurį sudaro apibendrinantis Globalus Mutirao sprendimas.

„Šiuo sprendimu siekiama visų šalių vieningų ir bendrų pastangų imtis klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo veiksmų planetai išsaugoti. Esminis, spartus ir tvarus pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimas yra vienintelis būdas apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5°C, neviršijant arba nedaug viršijant šį rodiklį, ir užtikrinti ilgalaikį atsparumą neigiamiems klimato kaitos padariniams“, – sako COP30 dalyvavęs aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Konferencijoje Brazilijoje 113 valstybių iš 194 Paryžiaus susitarimo šalių pateikė iš viso 86 nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC) pagal Paryžiaus susitarimą iki 2035 m.

Tai apima ir Europos Sąjungos (ES) naujus NDC, kuriais siekiama iki 2035 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 66,25–72,5 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, apimant visus ekonomikos sektorius ir visas ŠESD. 

Remiantis naujausiomis JT apibendrinančiomis ataskaitomis, tiek šiuo metu įgyvendinami šalių NDC iki 2030 m., tiek naujai pateikti NDC iki 2035 m. nėra pakankami pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslą. Ataskaitose pabrėžiama, kad norint išlaikyti 1,5 °C tikslą, reikia gerokai daugiau pastangų. Todėl Globalaus Mutirao sprendime numatyta nauja „Pasaulinė įgyvendinimo spartinimo priemonė“, kuri padės greičiau mažinti emisijas visuose sektoriuose. Ši priemonė taip pat suteiks didesnę paramą besivystančioms šalims ir padės joms įgyvendinti savo NDC veiksmus, ruošti nacionalinius prisitaikymo planus ir kas dvejus metus teikti skaidrumo ataskaitas.

Siekdamos Pasaulinio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo šalys susitarė dėl rodiklių, kuriais būtų vadovaujamasi ir sudaromos sąlygos investicijoms bei programoms rengti prisitaikymo prie klimato kaitos srityje.

Solidarizuojantis su labiausiai pažeidžiamomis besivystančiomis šalimis, įtvirtintas kvietimas šalims trigubinti prisitaikymo finansavimo iki 2035 m., palyginti su 2022 m., skyrimą vykdant praėjusiais metais COP29 Baku patvirtintą ilgalaikio klimato kaitos finansavimo tikslą (NCQG) iki 2035 m. (kasmet 300 mlrd. JAV dolerių iki 2035 m.).

Patvirtintas Teisingos pertvarkos veiksmų programos (JTWP) mechanizmas, kuris skatins tiek išsivysčiusias, tiek besivystančias šalis glaudžiau bendradarbiauti pereinant nuo iškastinio kuro naudojimo prie švarios energetikos ir užtikrinant paramą labiausiai pažeidžiamiems regionams ir vartotojams.

Tvirtinant Sharm el-Sheikh globalią klimato švelninimo veiksmų programos sprendimą, Saudo Arabija, rusija ir kitos iškastinį kurą eksportuojančios šalys nepritarė ambicingų nuostatų įtvirtinimui dėl iškastinio kuro atsisakymo ir miškų išsaugojimo. Todėl siekiančios spartesnių veiksmų dėl iškastinio kuro atsisakymo 80 valstybių, įskaitant ES ir jos valstybes nares, COP30 pirmininkaujančios Brazilijos vadovaujamos, skatins bendradarbiavimą dėl iškastinio kuro atsisakymo ir miškų nykimo išsaugojimo.

COP30 metu ES nuolat palaikė dialogą su pasauliniais partneriais dėl kovos su klimato kaita politikos priemonių, tarp jų ir užkertančių anglies dioksido nutekėjimą. Tačiau ES ir jos valstybės narės susidūrė su didele iškastinį kurą eksportuojančių šalių, tarp jų rusijos, priešprieša dėl anglies dioksido korekcinio mechanizmo, kaip vienašališkos priemonės, darančios neigiamą įtaką tarptautinei prekybai ir besivystančių šalių ekonomikai. Dėl vienašališkų priemonių, susijusių su tarptautine prekyba, numatyta tęsti dialogą Pasaulinės prekybos organizacijos ir kituose formatuose.

Vykstant deryboms Beleme, ES parėmė kelias daugiašales iniciatyvas. Glaudžiai bendradarbiaudama su pirmininkaujančia Brazilija, ES padėjo užtikrinti, kad būtų priimta vadovų deklaracija dėl atviros koalicijos dėl anglies dioksido rinkų atitikties. Šiuo dokumentu skatinama pripažinti anglies dioksido kainodarą ir rinkos mechanizmus kaip pagrindines priemones klimato politikos veiksmams visame pasaulyje skatinti. Tai – vienas iš pagrindinių ES prioritetų.

Miškų apsaugos srityje ES palaikė deklaraciją dėl Atogrąžų miškų visiems laikams priemonės – naujo pasaulinio finansavimo mechanizmo, kuriuo atlyginama už atogrąžų miškų išsaugojimą – įgyvendinimo pradžios. EK taip pat pasirašė Belemo raginimą imtis veiksmų dėl Kongo baseino miškų, atnaujindama COP26 įsipareigojimą iki 2030 m. sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą šiame regione ir pradėti juos atkurti.

Brazilijoje vykusioje konferencijoje buvo nuspręsta, kad COP31 klimato kaitos konferencija kitais metais vyks Antalijos mieste Turkijoje, o 2027 m. COP32 klimato kaitos konferencija – Etiopijoje.