Aplinkos ministras P. Poderskis lankėsi Kauno rajone: kalbėta apie gaisrus sukeliantį netinkamą atliekų rūšiavimą ir galimybę įvesti naują karjerų mokestį

Ketvirtadienį aplinkos ministras Povilas Poderskis lankėsi Kauno rajono savivaldybėje, kur susitiko su šio rajono meru Valerijumi Makūnu ir savivaldybės administracijos darbuotojais, apžiūrėjo Akademijos miestelį bei Kauno kogeneracinę jėgainę. Susitikime buvo kalbėta apie netinkamą atliekų rūšiavimą, apie baigtų eksploatuoti karjerų sutvarkymą bei galimybę įvesti karjero atverto ploto mokestį, kurį reikėtų mokėti už eksploatuojamą karjerą.

„Kauno rajono pasiekimai palieka įspūdį: daug nuveikta ir tai geras nuoseklaus regioninio vystymosi pavyzdys. Susikalbėjimas su bendruomene, renovacijos projektai, gausu atsinaujinančios energetikos, o jeigu galima tokioje tankiai urbanizuotoje vietoje ją vystyti, tai galima visur. Kauno rajonas puikiai išnaudoja Nemuno laivybos galimybes ir, manau, kad būtent čia ją ir reikia vystyti – pilnai išnaudoti atkarpą nuo Kauno iki Kuršių marių, prieš žengiant į naujas teritorijas. Džiugu, kad sekasi gerai susikalbėti su aplinkosauga ir saugomomis teritorijomis“, – sakė aplinkos ministras P. Poderskis.

Kauno rajono savivaldybės atstovai iškėlė problemą, darančią neigiamą poveikį gyventojams – nepakankamą karjerų veiklos kontrolę. Anot savivaldybės atstovų, šiandien poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose visi procesai aprašyti pagal teisės aktus, tačiau situacija pasikeičia, kai verslininkai gauna leidimą. Tuomet gyventojams tenka kęsti dulkes, triukšmą, didžiulius mašinų srautus.  

„Norime paspartinti rekultivaciją, svarstome apie atverto ploto mokestį. Jeigu toks būtų – susibalansuotų sistema, nes kai nekainuoja, galima piktnaudžiauti. Aišku, yra nuogąstavimų, kaip tai paveiks bendrą karjerų rinką, tačiau per šiuos metus turime susitvarkyti“, – teigė P. Poderskis.

Administracijos atstovai domėjosi apsaugos reikalavimais vandentvarkos įmonėms dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo. Anot savivaldybės atstovų, šiam tikslui reikalingos didelės investicijos, todėl gali kilti vandens kaina. Aplinkos ministras paaiškino, kad jau rengiamas įstatymo projektas, kuriame bus numatyta galimybė šias priemones dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo finansuoti ir iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. Be to, kiekvienu atveju šias apsaugos priemones galima derinti, nes reikalavimai yra pakankamai lankstūs.

Susitikime aplinkos ministras pristatė ir svarbiausius savo darbus: biurokratijos mažinimą aplinkosaugos ir statybų sektoriuje, statybos leidimų atsisakymą statant vienbučius ir dvibučius namus, renovacijos spartinimą. Kalbėta apie galimybes reguliuoti stumbrų populiaciją, diskutuota, kaip būtų galima turizmo ir verslo tikslams pritaikyti Nemuno upę. 

Po susitikimo rajono savivaldybėje aplinkos ministras apsilankė ir Akademijos miestelyje, kuris yra puikus vykdomų pokyčių pavyzdys. Šioje gyvenvietėje rekonstruota pagrindinė gatvė, įrengta elektros energiją taupanti apšvietimo sistema, pastatyti modernūs požeminiai komunalinių atliekų konteineriai, sutvarkyti daugiabučių kiemai.

P. Poderskis taip pat apžiūrėjo šių metų pradžioje duris atvėrusį Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos priestatą, kuris pritaikytas neįgaliesiems.

„Ir maži miesteliai gali būti patrauklūs gyventi žmonėms, jeigu juose kuriama graži aplinka ir teikiamos svarbiausios socialinės paslaugos. Bendradarbiaujant aktyvioms vietos bendruomenėms ir savivaldai galima nuversti kalnus ir sukurti jaukią ir šiuolaikišką gyvenvietę. Akademijos miestelyje matome puikų nacionalinės ir vietos valdžios bendradarbiavimą – renovacijos, švietimo įstaigų plėtros srityse“,  – teigė aplinkos ministras.

P. Poderskis aplankė ir Kauno kogeneracinę jėgainę, kurioje gaminama šilumos ir elektros energija. Per metus čia sutvarkoma iki 255 tūkst. tonų nepavojingų pramoninių ir komunalinių atliekų po antrinio rūšiavimo, kurios nebetinkamos perdirbti, bet turi energetinę vertę. O deginimo metu susidarę lakieji pelenai naudojami vienos salos Norvegijoje kraštovaizdžiui atkurti. Panaudojant modernias technologijas, pelenai maišomi su vandeniu ir iš pramonės atliekų gauta rūgštimi, taip suformuojama į gipsą panaši medžiaga.

Šį mėnesį jėgainėje buvo kilęs gaisras, kurį galimai sukėlė su atliekomis atvežtos netinkamai išrūšiuotos ličio baterijos. Todėl P. Poderskis akcentavo, kad būtina atsakingai rūšiuoti atliekas norint išvengti tokių nelaimių.

„Turime tobulėti ir mes, kaip bendruomenė, rūšiuodami atliekas. Šiuo metu šiukšlės vis dar yra per kaloringos, tai reiškia, kad mes prastai rūšiuojame, į bendrą srautą patenka per daug plastiko. Pati Kauno kogeneracinė jėgainė veikia gerai, yra moderni, visiškai saugi ir nekenksminga aplinkai, ji kuria daug vertės, o iš atliekų  gauname  šilumą, elektrą ar statybines medžiagas“, – sakė ministras.

Tai penktasis aplinkos ministro vizitas regionuose. Ministras jau yra lankęsis Mažeikiuose, Druskininkuose, Joniškio ir Alytaus rajonuose, kur buvo aptartos vietos aplinkosaugos aktualijos.