Spaudos centras
Spaudos centras
Antradienį Varšuvoje vykstančiame neformaliame ES aplinkos ir klimato ministrų susitikime ES aplinkos ir klimato ministrai diskutavo, kaip valstybės narės galėtų labiau įtraukti privatų sektorių į atsparumo klimato kaitai politiką, apie inovacijomis ir žiniomis grindžiamą žaliąją transformaciją, šios srities finansavimą ir reguliavimą.
„Svarbu stiprinti bendrąją rinką, užtikrinant ES finansavimo priemones, inovatyvių technologijų diegimą visuose sektoriuose ir išlaikant geografinį balansą tarp valstybių narių. Visoms šalims, nepriklausomai nuo jų dydžio, turėtų būti sudarytos vienodos galimybės dalyvauti didelio masto ES infrastruktūros investiciniuose projektuose. Labai svarbu užtikrinti, kad ES finansavimas klimato, žaliojo perėjimo, žiediškumo ir konkurencingumo tikslams po 2030 m. nebūtų mažesnis už dabartinį Daugiametės finansinės programos lygį. Inovacijų fondas ir Pramonės dekarbonizavimo bankas turėtų suteikti papildomą finansavimą, siekiant sumažinti emisijas ir stiprinti pramonės atsparumą“, – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Anot ministro, siekiant labiau įtraukti privatų sektorių į kovą su klimato kaita, daugiau paramos turėtų būti skirta elektroninių atliekų, baterijų tarpvalstybiniam panaudojimui, mažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir stiprinant tiekimo grandinės atsparumą. Taip pat daugiau dėmesio būtina skirti pakartotiniam daiktų naudojimui, skatinti žmones juos remontuoti, taikant lengvatinius PVM tarifus ir kitas nuolaidas. Paramos taisyklių peržiūra, žaliųjų viešųjų pirkimų didinimas, mokesčių lengvatų taikymas – svarbūs veiksniai, siekiant paspartinti švariųjų technologijų diegimą, kaip numatyta Švarios pramonės susitarime.
„Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir investicijos į mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą yra esminės ieškant novatoriškų dekarbonizacijos sprendimų. Būtent dėl to Lietuvos Vyriausybė jau ėmėsi konkrečių žingsnių kurdama Dekarbonizacijos kompetencijų centrą, kuris skatins mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą žaliųjų technologijų srityje ir teiks paramą verslui. Taip siekis mažinti klimato kaitą bus paremtas mokslu pagrįsta pažanga“, – teigia P. Poderskis.
Ministrai taip pat diskutavo apie bendras valstybių narių pastangas kovojant su dezinformacija, nukreipta prieš aplinkos apsaugos ir klimato politiką.
„Klimato dezinformacija, kaip platesnio rusijos agresijos prieš Ukrainą ir Vakarų pasaulį dalis, tampa tyliu, bet pavojingu ginklu – ji ardo visuomenės pasitikėjimą, stabdo būtinas žaliąsias reformas ir skaldo tarptautinę vienybę. Europos Sąjunga jau turi veiksmingą precedentą – East StratCom Task Force, kuri sėkmingai identifikuoja, analizuoja ir demaskuoja rusijos propagandą. Panašaus pobūdžio nuolatinė klimato temų dezinformacijos grupė galėtų koordinuoti atsaką tarp valstybių narių, teikti grėsmių vertinimus, formuoti atsparius naratyvus bei dalintis gerąja patirtimi. Tik bendromis jėgomis galime užkirsti kelią dezinformacijai“, – sako P. Poderskis.
Kaip teigiamą pavyzdį jis paminėjo Lietuvoje įsteigtą Nacionalinį krizių valdymo centrą, stebintį publikacijas žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir vertinantį dezinformacijos sklaidą, bei identifikuojantį pavojingas žinutes, apie kurias nedelsiant informuojamos atsakingos institucijos, galinčios operatyviai reaguoti ir ieškoti greitų, koordinuotų būdų dezinformacijai sustabdyti. Taip pat jis pasiūlė išplėsti ES faktų tikrinimo tinklą, kuris galėtų tapti savotišku greitojo reagavimo centru, per saugias platformas sujungiančiu nacionalinius ekspertus.
ES ministrai aptarė ir rengiamą Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, padėsiantį didinti visų valstybių narių atsparumą klimato kaitai ir mažinti kylančias neigiamas pasekmes.