Aplinkos rizikų vertinimas ir valdymas šiuolaikiniame versle: svarba ir praktiniai sprendimai

Šiandienos verslo aplinkoje rizikų valdymas tampa neatsiejama sėkmingos veiklos dalimi. Klimato kaita, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai, kintantys teisės aktai ir technologiniai pokyčiai daro tiesioginę ar netiesioginę įtaką įmonių veiklai. Supratimas apie galimas rizikas leidžia ne tik išvengti nuostolių, bet ir suteikia realią galimybę sustiprinti savo pozicijas rinkoje. Nacionalinio plėtros banko ILTE Tvarumo srities vadovas Tadas Kavaliauskas dalinasi įžvalgomis, kaip rizikų vertinimas gali tapti įmonių konkurenciniu pranašumu. 

Aplinkos rizikų vertinimas nėra vienkartinis pratimas – tai nuolatinis procesas, leidžiantis įmonėms laiku pastebėti grėsmes ir efektyviai jas valdyti. Siekiant kokybiško vertinimo, svarbu analizuoti tiek fizinį klimato pokyčių poveikį (pvz., ekstremalius orų reiškinius), tiek pereinamojo laikotarpio rizikas, kylančias dėl teisės aktų griežtinimo ar rinkos pokyčių. Vertinant rizikas būtina atsižvelgti į veiklos sektorių, geografinę lokaciją bei tiekimo grandinės jautrumą. 

Rizikų vertinimo procesas padeda įmonėms ne tik suprasti savo pažeidžiamumą, bet ir pasirengti būsimiems pokyčiams, mažinti veiklos sąnaudas bei stiprinti pasitikėjimą tarp klientų, investuotojų ir visuomenės. Tai tampa svarbiu žingsniu siekiant ilgalaikio verslo tvarumo ir augimo. 

ILTE prieš priimdama finansavimo sprendimus vertina projekto atitiktį Reikšmingos žalos nedarymo principui (RŽNP angl.  Do No Significant Harm DNSH). Ši atitiktis keliamiems kriterijams  padeda organizacijoms įsivertinti galimus su klimatu ar aplinkos apsauga susijusius iššūkius ir užtikrinti, kad vykdoma veikla nedarytų reikšmingos žalos aplinkai. Viena iš vertinimo dalių  – aplinkos rizikų vertinimas. Procesas  leidžia sistemingai įvertinti aplinkos rizikas, susijusias su klimato kaita, energetiniu efektyvumu, išteklių valdymu bei reguliavimo pokyčiais, ir padeda verslui ne tik laikytis reikalavimų, bet ir kurti tvarią, konkurencingą strategiją. Atliekant vertinimą pirmiausia rekomenduojama įsigilinti į projektui keliamus reikalavimus,  ILTE parengtas gaires, veiklai taikomą teisinį reguliavimą. Tai apima tiek nacionalinius, tiek tarptautinius teisės aktus, reguliuojančius klimato kaitą, išteklių naudojimą, teršalų išmetimą ir kitas aplinkos apsaugos sritis. Įmonėms būtina atidžiai stebėti šiuos pokyčius, nes tai padeda užtikrinti atitiktį reikalavimams ir išvengti teisinių problemų. 

Klimato kaita ir susijusios rizikos 

Klimato kaita daro didelę įtaką tiekimo grandinėms, infrastruktūrai ir kasdieniam verslo veikimui. Vis dažnėjantys ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip liūtys, potvyniai ir karščio bangos, gali sukelti sunkumų tiekimo grandinėje ir pačiame gamybos procese. Pavyzdžiui, Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau stebimos staigios liūtys, dėl kurių užtvindomos gamyklos, sandėliai ar lauko aikštelės. Tai gali sukelti ne tik fizinę žalą turtui, bet ir papildomų išlaidų, susijusių su pastatų pritaikymu prie naujų sąlygų. 

Dėl to rekomenduojama numatyti rizikas ir įgyvendinti sprendimus, kurie padėtų apsisaugoti nuo tokių ekstremalių atvejų. Lietaus surinkimo sistemos, efektyvios vėdinimo sistemos ir gamybos procesų pritaikymas prie klimato pokyčių gali padėti sumažinti rizikas. 

Teisiniai ir technologiniai pokyčiai 

Kita svarbi rizikų kategorija yra susijusi su teisės aktų pokyčiais. Įstatymai ir reguliavimas, susijęs su aplinkosauga ir tvarumu, nuolat kinta. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga jau nustatė, kad nuo 2035 metų nebus galima parduoti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais . Tai reiškia, kad automobilių gamintojai turi atlikti didžiulę transformaciją, kad galėtų atitikti naujus reikalavimus. 

Taip pat įmonės turi numatyti galimus technologinius pokyčius, nes naujos technologijos gali turėti įtakos jų veiklai. Pavyzdžiui, investicijos į atsinaujinančią energiją gali ne tik sumažinti išlaidas energijai, bet ir užtikrinti didesnį konkurencinį pranašumą. Atsinaujinanti energija tampa vis svarbesnė, ypač atsižvelgiant į energijos kainų svyravimus ir jų poveikį įmonių sąnaudoms. 

Valdymo ir reputacinės rizikos 

Nepakankamai įvertinus klimato kaitos ir aplinkos apsaugos rizikas, įmonės gali patirti reputacinius nuostolius. Šiandien vis daugiau klientų ir investuotojų vertina įmonių atsakomybę už aplinką. Tai ypač aktualu gamybos sektoriuose, kur gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas yra ypač svarbūs. Šiandieninė visuomenė vis daugiau dėmesio skiria aplinkos apsaugai ir tvarumui, todėl įmonės, kurios nesugebės atitikti šių standartų, gali patirti ne tik reputacijos, bet ir finansinių nuostolių. 

Kitas svarbus aspektas – darbuotojų gerovė. Didėjantis klimato kaitos poveikis gali turėti įtakos darbo sąlygoms, pavyzdžiui, labai aukšta temperatūra gamybos patalpose gali priversti įmones sustabdyti gamybą arba susidurti su teisės aktų reikalavimais, susijusiais su darbuotojų sveikata ir sauga. 

Rizikų vertinimo metodai ir konsultacijos 

Norint tinkamai pasirengti rizikų vertinimui, pirmiausia verta susipažinti su ILTE parengtomis gairėmis, RŽNP principo taikymo reikalavimais ir pasinaudoti viešai prieinama informacija apie klimato kaitos scenarijus. Papildomai galima pasikonsultuoti su tvarumo specialistais. Trečiosios šalys, tokios kaip nepriklausomi tvarumo konsultantai, gali padėti ne tik nustatyti aktualias rizikas, bet ir parengti konkrečius veiksmų planus, kaip jas švelninti ar paversti verslo galimybėmis. 

Svarbiausia – imtis veiksmų nelaukiant, kol rizikos taps realybe. Nors aplinkos apsaugos  reikalavimai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtingi, jų esmė paprasta: padėti verslui būti atspariam, tvariam ir pasiruošusiam ateities iššūkiams. Atsakingas požiūris į rizikų valdymą leidžia ne tik sumažinti kaštus, bet ir sukuria tvirtą pagrindą ilgalaikiam augimui ir sėkmei.