Ar darbdaviai išlaikė oro pavojaus egzaminą? 

Trečiadienį Vilniaus, Alytaus ir Utenos apskrityse bei Ignalinos, Zarasų ir Švenčionių rajonuose paskelbtas oro pavojus, gyventojus raginant nedelsiant vykti į priedangą ar kitą saugią vietą. Kol dalis darbuotojų buvo tvarkingai instruktuoti, kaip pasiekti slėptuvę, kitiems darbdaviai įsakė nestabdyti įprastų darbo veiklų ir likti biure. Kaip reikėtų reaguoti į šią ir panašias situacijas, komentuoja darbdavio identiteto agentūros „DID Moons“ partnerė, strategė Asta Mikalajūnienė bei teisininkė Raimonda Joskaudienė.

„Tikėtina, kad trečiadienį kone kiekvienas Lietuvos darbdavys buvo aptartas, ir ne kartą – būtent per tai, kaip sureagavo į oro pavojaus situaciją. Žmonės savo patirtimis ypač noriai dalijosi soc. tinkluose, pasakojosi artimiesiems, draugams, pažįstamiems, lygino darbdavių reakcijas. Vis dėlto tai, ką girdime aplinkoje ir ką matome soc. tinkluose, verčia daryti išvadas, kad dalis darbdavių oro pavojaus egzamino neišlaikė ar išlaikė gana prastai“, – sako „DID Moons“ partnerė ir strategė Asta Mikalajūnienė. 

Ji priduria, kad krizės puikiai atskleidžia, ar organizacijos vertybės gyvena ne tik šūkyje. Pavyzdžiui, jeigu darbdavys aktyviai komunikuoja apie žmogiškumą, empatiją, o realaus pavojaus akivaizdoje liepia pabaigti pildyti „Excel“ ataskaitą, darbuotojai gali pajusti kognityvinį disonansą: 

„Įsakymas likti vietoje galėjo sukelti pasitikėjimo krizę, kuri darbdavio įvaizdžiui kainuos brangiau nei kelios prarastos darbo valandos. Įmonės, kurios šį trečiadienį pasirinko ignoruoti saugumo rekomendacijas ar buvo nepasiruošusios oro pavojaus scenarijui, ne tik rizikavo savo komandos sveikata, bet ir galėjo smarkiai pakenkti savo reputacijai ir įvaizdžiui.“

Tarp rekomendacijų – ir klaidų pripažinimas

Anot darbdavio identiteto ir įvaizdžio strategės, organizacijoms nereikėtų laukti kito pavojaus signalo. Jau šiandien ji siūlo atlikti šiuos namų darbus:

„Visų pirma reikėtų parengti aiškius protokolus. Kiekvienas darbuotojas turi tiksliai žinoti, kur yra artimiausia priedanga ir kas priima sprendimą stabdyti procesus. Žmogiškumas – taip pat svarbus (ne tik krizinėse situacijose, bet ir kasdienybėje). Joks kliento skambutis ar gamybos terminas nėra vertingesnis už žmogaus sveikatą ir gyvybę. Vadovų ramybė ir operatyvumas krizės metu gali sukurti didesnį darbuotojų lojalumą nei bet kokios dovanos ar renginiai.“

Geras darbdavys neapsieis ir be sąžiningos, skaidrios komunikacijos. „Jeigu šįkart jūsų organizacijoje viskas vyko ne taip sklandžiai, nesislėpkite. Pasikalbėkite su komanda, atsiprašykite už sumaištį ir pristatykite aiškų planą, kaip elgsitės ateityje. Taip pat padėkokite tiems, kurie sureagavo tinkamai. 

Svarbu suprasti ir tai, kad saugumo kultūra organizacijoje prasideda dar iki krizės. Reguliarus darbuotojų edukavimas, pasirengimo simuliacijos ir emocinio atsparumo ugdymas padeda komandai išlaikyti kritinį mąstymą ekstremaliose situacijose ir minimalizuoja nerimą keliančias patirtis“, – sako A. Mikalajūnienė.

Teisininkė: ką privalo daryti darbdavys, gavęs civilinės saugos pranešimą?

Naudingomis įžvalgomis dalijasi ir teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė: 

„Gavus civilinės saugos pranešimą darbo metu, atsakomybė tenka ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui. Vadovo pareiga – informuoti, organizuoti ir apsaugoti“, – rašo ji.  

Jeigu pranešime nurodoma spalva ar pavojaus lygis, darbdavys turi vadovautis ne nuojauta, o oficialaus pranešimo turiniu:

„Kai paskelbta BALTA, darbuotojai ir įmonė gali grįžti prie įprastos veiklos. Profesionalus darbdavys po tokios situacijos turėtų pasitikrinti, ar visi darbuotojai gavo informaciją, ar buvo aišku, kas įmonėje priima sprendimus, ar žinoma artimiausia priedanga arba saugiausia patalpa, ar darbuotojai supranta, ką daryti, jeigu kitą kartą būtų GELTONA arba RAUDONA, ar klientai, lankytojai, pacientai, mokiniai ar kiti įmonėje esantys asmenys nebūtų palikti be informacijos.

GELTONA reiškia pasirengimo režimą: reikia žinoti, kur eisime, kas vadovaus ir kaip bus elgiamasi, jei pavojus sustiprės. Darbdavys turėtų nedelsdamas informuoti darbuotojus, kad gautas civilinės saugos pranešimas, paskirti atsakingą asmenį ar pamainos vadovą, kuris koordinuos veiksmus, nurodyti artimiausią priedangą arba saugiausią įmonės patalpą, patikrinti, ar kelias į saugią vietą nėra užrakintas, užstatytas ar nežinomas, įvertinti darbuotojus, kurie dirba lauke, prie stiklinių fasadų, vitrinų, langų, aukštyje, su įrenginiais ar transportu, pasiruošti, kad pasikeitus statusui į RAUDONĄ darbai būtų sustabdyti organizuotai, o ne chaotiškai.

O kai paskelbta RAUDONA ir oficialiame pranešime nurodoma eiti į priedangą ar saugią vietą, darbdavys turi nedelsdamas organizuoti darbuotojų apsaugą. Tai reiškia: stabdyti darbus, jeigu jų tęsimas kelia pavojų, nukreipti darbuotojus į priedangą arba saugiausią galimą patalpą, pasirūpinti klientais, lankytojais, pacientais, vaikais, vyresnio amžiaus ar negalią turinčiais asmenimis, nepalikti vienų darbuotojų prie kasų, vitrinų, langų, lauke ar kitose rizikingose vietose, užtikrinti, kad darbuotojai nesiblaškytų ir gautų vieną aiškų nurodymą, sekti tik oficialią informaciją ir laukti pavojaus atšaukimo.

Yra veiklų, kurių negalima sustabdyti per vieną sekundę: gydymo įstaigos, avarinės tarnybos, kritinė infrastruktūra, tam tikri gamybiniai procesai. Tokiose įstaigose turi būti iš anksto aišku, kurios funkcijos tęsiamos, kas lieka, kas traukiasi, kur yra saugesnės patalpos ir kas priima sprendimus.“

Sudarė veiksmų sąrašą

Teisininkė R. Joskaudienė nurodo ir darbdavio veiksmų standartą, kuris turėtų būti toks:

1. Vidinis informavimo kanalas.

Darbuotojai turi žinoti, kur gaus nurodymą: el. paštu, telefonu, vidine sistema, per pamainos vadovą ar kitą aiškų kanalą.

2. Atsakingas asmuo.

Kiekvienoje darbo vietoje turi būti aišku, kas koordinuoja veiksmus pavojaus metu. Ne „kažkas iš administracijos“, o konkretus žmogus ar pareigybė.

3. Saugi vieta.

Darbdavys turi žinoti, kur darbuotojai galės pasitraukti: rūsys, požeminė aikštelė, patalpa be langų, patalpa už kelių sienų, koridorius, sanitarinės-buitinės patalpos, kita saugesnė vieta.

4. Veiksmai klientams ir lankytojams.

Jeigu įmonėje tuo metu yra klientų, pacientų, mokinių, pirkėjų ar svečių, jie neturi būti paliekami nežinioje. Darbuotojai turi žinoti, kaip jiems ramiai paaiškinti, kur trauktis.

5. Rizikingų darbų stabdymas.

Lauko darbai, darbai aukštyje, prie langų, prie stiklinių konstrukcijų, su pavojingais įrenginiais ar transportu turi būti vertinami atskirai. Jeigu pavojus realus, darbas negali būti tęsiamas vien todėl, kad „reikia užbaigti pamainą“.

6. Darbuotojų teisės.

Darbuotojas neturi būti baudžiamas už tai, kad vykdo oficialų saugos nurodymą ar atsisako dirbti, kai kyla realus pavojus jo saugai ar sveikatai.

7. Veiksmų peržiūra po įvykio.

Po pavojaus atšaukimo įmonė turėtų trumpai įsivertinti: kas suveikė, kas neveikė, kur buvo chaosas, kas nežinojo veiksmų plano.

Už pažeidimus – ir tūkstantinės baudos 

Teisininkė praneša, kad darbdaviui negalima ignoruoti civilinės saugos pranešimo ir nutylėti informacijos nuo darbuotojų. Taip pat negalima versti darbuotojų likti pavojingoje vietoje, grasinti nuobaudomis už pasitraukimą į saugią vietą, kai yra realus pavojus, palikti lankytojų ar klientų be informacijos, skleisti nepatikrintos informacijos:

„Negalima vadovautis principu „pas mus taip dar niekada nebuvo“. Teisėje toks argumentas silpnas. Saugos pareigos vertinamos ne pagal tai, kiek kartų pavojus jau buvo įvykęs, o pagal tai, ar darbdavys protingai, laiku ir atsakingai reagavo į realią grėsmę.Už civilinės saugos ir darbuotojų saugos reikalavimų pažeidimus gali grėsti administracinė, o sunkiais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė. Baudos gali siekti kelis tūkstančius eurų“, – perspėja R. Joskaudienė.