Ar dirbtinis intelektas kelia grėsmę autoriaus profesijai?

Tai vienas iš klausimų, kuriuos LATGA specialistų komanda pateikė savo asociacijos nariams, kviesdama užpildyti anoniminę anketą apie dirbtinį intelektą (DI). Beje, 86 proc. šiame nedideliame tyrime dalyvavusių autorių į šį klausimą atsakė teigiamai. Autorių taip pat buvo klausiama, ar jie patys kūryboje naudoja DI įrankius, ar jų manymu DI naudojimas turės tiesioginės įtakos autorių pajamų iš jų kūrybos mažėjimui, ar autoriai turėtų gauti atlyginimą už jų kūrinių naudojimą apmokant DI įrankius ir pan.

 Naudoja nedrąsiai

Asociacija LATGA neseniai savo narius (muzikos, vizualiųjų menų, dramos, literatūros ir audiovizualinio meno autorius) pakvietė dalyvauti apklausoje apie DI ir autorių teises. „Pagrindinis apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, ar DI technologijos autoriaus kūrybinėje kasdienybėje jau yra aktualios ir kokiu mastu. Taip pat norėjome sužinoti, ką autoriai mano apie atlygį už jų kūrinių įtraukimą į DI įrankių apmokymui skirtą medžiagą ir ar apskritai ši technologija reiškia grėsmę ar galimybes, kalbant apie autoriaus profesiją“, – pasakoja LATGA vadovė Laura Baškevičienė. 

Anoniminę apklausos anketą užpildė 112 autorių, iš jų 50 – muzikos, 40 – literatūros, 28 – vizualiųjų menų, 8 – audiovizualinių kūrinių, 7 – dramos autoriai (dalis anketą pildžiusių autorių atstovauja kelias sritis, atitinkamai jie statistikoje, kuri išskirta pagal autorių rūšis, pateikiami kaip skirtingų sričių autoriai).

 Į klausimą, ar kūrybinėje veikloje naudoja DI įrankius, 75 proc. autorių atsakė, kad dar to nedarė arba pabandė, bet neketina naudotis ateityje. Dažnai naudojantys DI įrankius prisipažino vos 11 proc. Tik kartą bandžiusių, bet ketinančių toliau juos naudoti dalis sudaro 14 proc.

 „Šis rezultatas mus gana nustebino, nes tikėjomės šiek tiek didesnių skaičių, kadangi Vokietijos ir Prancūzijos autorių teisių bendrijų (GEMA ir SACEM) užsakymu atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo virš 15 000 autorių ir leidėjų, parodė, kad bendras DI įrankius naudojančių autorių procentas – 35 proc. (jaunesnių nei 35 metų – 51 proc.)“, – sako L. Baškevičienė.

 Jaučia pajamų sumažėjimą

Net 86 proc. apklausos dalyvių mano, kad DI technologijos kelia grėsmę autoriaus profesijai. Tiesa, nemaža dalis jų mano, kad DI gali ir pagelbėti kūryboje. Palyginimui: 64 proc. Vokietijos ir Prancūzijos bendrijų atliktos apklausos dalyvių mano, jog DI keliamos grėsmės pranoksta keliamas naudas ir galimybes.

 Suprantama, kad nemaža dalis apklausoje dalyvavusių autorių – net 84 proc. – mano, kad dirbtinio intelekto įrankių naudojimas turi arba turės tiesioginės įtakos autorių pajamų iš jų kūrybos mažėjimui (apie 16 proc. įtaką jaučia jau dabar). Lyginant autorius pagal sritis, šiuo metu mažiausią įtaką pajamų mažėjimui jaučia muzikos kūrinių autoriai, o didžiausią – vizualiųjų menų autoriai (net 25 proc.).

 SACEM ir GEMA atliktas tyrimas parodė, kad apytiksliai 27 proc. autorių (ir leidėjų) mano, kad reali grėsmė jų pajamoms kils artimiausiu laikotarpiu. 71 proc. apklaustųjų tiki, kad DI turės įtakos jų pajamų mažėjimui ir kelia grėsmę jų ateičiai.

 Kaip matyti iš pateikiamų Lietuvoje vykdytos apklausos rezultatų, joje dalyvavę autoriai beveik vienbalsiai sako, jog jie turėtų turėti galimybę sutikti arba nesutikti, kad jų kūriniai būtų naudojami DI apmokymui, o jeigu jie vis tik yra naudojami – autoriai už tai turėtų gauti atlyginimą.

 Beje, gerokai platesnio bendro Vokietijos ir Prancūzijos bendrijų tyrimo rezultatus išanalizavusi organizacija „Goldmedia“ spėja, kad pasaulinė generatyvinio DI muzikos rinka 2028 m. bus verta daugiau nei 3 mlrd. dolerių. Taip pat buvo apskaičiuota, kad SACEM ir GEMA nariai 2028 m. dėl DI bus praradę 2,7 milijardo Eur.

 Miglotas teisinis reguliavimas

Dabar galiojančio teisinio reguliavimo praktinis veikimas kol kas išlieka itin neaiškus. Šiuo metu tėra 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/E (toliau – Skaitmeninė direktyva) bei galutinis Dirbtinio intelekto akto tekstas, kuris įsigalios 2024 m. rugpjūčio 1 d.

Skaitmeninė direktyva teoriškai numato komercinio kūrinių panaudojimo tekstų ir duomenų gavybos tikslais išimtį, kuri yra perkelta ir į LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, ir ji gali būti taikoma tik tada, kai autorius atitinkamomis priemonėmis aiškiai nenurodo, kad pasilieka teisę naudoti tuos kūrinius (nepasinaudoja opt-out galimybe). Vis tik išlieka itin neaišku, kaip autoriui, nesutinkančiam, jog jo kūriniai būtų naudojami DI įrankių apmokymui, faktiškai išreikšti tokį nesutikimą, ir kaip užtikrinti, kad jo kūriniai tikrai būtų pašalinti. Taip pat nežinia, kokiu būdu autorius turėtų gauti atlyginimą už tokį jo kūrinių naudojimą, kai jis nesutinka su juo, tačiau DI įrankių kūrėjai yra suinteresuoti jo kūrinių naudojimu ir juos naudoja.

Kitas teisės aktas, kurio negalime nepaminėti šios temos kontekste, – Dirbtinio intelekto aktas. Nepaisant to, kad dirbtinio intelekto akte DI įrankių kūrėjams numatomi skaidrumo reikalavimai, vis tik dėl klausimų, susijusių su autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimu, referuojama į Skaitmeninę direktyvą bei joje numatytą teisinį reguliavimą.

 „Nesant aiškių ir efektyvių mechanizmų kaip autoriaus teisės (įskaitant ir teisę į atlyginimą), kai kūriniai naudojami DI įrankių apmokymui, turėtų būti įgyvendinamos, ir kol patys DI įrankių kūrėjai naudojasi neapibrėžtumo laikotarpiu bei vengia sudaryti susitarimus su autorių atstovais, yra būtini detalesni sprendimai Europos Sąjungos lygiu, kurie įtvirtintų veiksmingus autorių teisių įgyvendinimo mechanizmus DI eroje“, – įsitikinusi LATGA vadovė L. Baškevičienė.