Ar paragavę medaus atspėtumėte miestą? Ekspertai vardija, kuo išsiskirs skirtingų Lietuvos miestų medus

Ar paragavus medaus būtų įmanoma atspėti, kuriame Lietuvos mieste jis surinktas? Ant prekybos tinklo „Iki“ stogų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje įkurdinamos bitės šią vasarą rinks nektarą iš skirtingų augalų, todėl ir medaus skonis kiekvienoje vietovėje gali būti kitoks. Ekspertai sako, kad miesto medus dažnai pasižymi itin turtinga skonių palete, o jame atsispindi viskas – nuo parkų ir skverų iki žydinčių gyventojų balkonų gėlių.

„Nuolat ieškome būdų, kaip mūsų turima infrastruktūra galėtų kurti daugiau vertės ne tik pirkėjams, bet ir aplinkai. Jau ne vienerius metus investuojame į įvairius tvarumo sprendimus, o aviliai ant stogų yra dar vienas pavyzdys, kaip miesto erdvėse galima sudaryti daugiau vietos gamtai. Tikime, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik stiprinti biologinę įvairovę, bet ir primena, kad net kasdienės vietos, kuriose apsiperkame, gali prisidėti prie teigiamų pokyčių aplinkoje“, – sako Nijolė Kvietkauskaitė, „IKI Lietuva“ generalinė direktorė.

Miesto meduje – visas augalų margumynas

Nors dažnam medus vis dar asocijuojasi su pievomis ir kaimo vietovėmis, miestai bitėms gali pasiūlyti ne mažiau įvairovės.

„Miesto medus gali būti labai turtingo skonio dėl gausybės skirtingų augalų, kurie supa bites. Čia žydi parkai, skverai, gėlės gyventojų balkonuose, netrūksta egzotinių dekoratyvinių augalų, kurie bitėms garantuoja pilnavertį, nuolat besikeičiantį vitaminų kokteilį. Dėl to miesto medus dažnai pasižymi itin įvairiapusiu skoniu ir aromatu“, – sako už „Iki“ avilių priežiūrą atsakingos bendrovės „Urbanbee.lt“ įkūrėjas ir vadovas Paulius Chockevičius.

Pasak jo, kiekvieno miesto medus gali atspindėti jam būdingą augaliją ir net tapti savotišku miesto parašu.

Vilniuje – pievos ir gėlynai, Klaipėdoje – rožių natos

Anot P. Chockevičiaus, skirtinguose miestuose surinktas šviežias medus turės savitų skonio niuansų, kuriuos lems aplink augantys augalai.

„Vilniaus medus yra vienas turtingiausių augalų įvairove. Pavyzdžiui, Pilaitės teritorijoje surinktame meduje atsiveria tiek miesto gėlynų, tiek laukinių pievų augalų ir nešienaujamų pievų natos. Kaunas garsėja savo liepynais, kurie praturtina medų tiek skoniu, tiek vaistinėmis savybėmis. Klaipėdos meduje metai iš metų randame rožių nektaro šaltinių, suteikiančių subtilų aromatą ir skonį. Panevėžyje tikimės ryškesnių vietinių laukinių pievų nektaro“, – pasakoja P. Chockevičius.

Miesto medaus kiekiai priklauso nuo sezono, tačiau vidutiniškai surenkama apie 15 kilogramų medaus, paliekant jo ir bitėms, kad šios galėtų stiprinti imunitetą žiemą. 

Ne tik medus: kodėl bitėms reikia mūsų pagalbos

Apdulkintojų svarba tampa vis aktualesnė ir pasauliniu mastu. Europos vertinimai rodo, kad daliai bičių rūšių kyla išnykimo grėsmė, todėl vis daugiau dėmesio skiriama jų apsaugai ir biologinės įvairovės stiprinimui.

„Iki“ tvarumo vadovas Vilius Jorudas pabrėžia, kad aviliai ant prekybos tinklo stogų atsirado ne tik dėl galimybės surinkti kokybišką ir šviežią medų. Kur kas svarbesnis jų vaidmuo – būtent prisidėti prie biologinės įvairovės ir padėti žmonėms geriau suprasti apdulkintojų reikšmę.

„Bitės laikomos gamtos pusiausvyros simboliu – jų klestėjimas rodo sveiką aplinką. Todėl rūpestis jomis šiandien tampa ne tik tradicijos tęsiniu, bet ir atsakomybe už biologinę įvairovę bei maisto sistemos ateitį. Be bičių nebūtų ir vaisių, uogų ar daržovių derliaus, kurį kasdien matome parduotuvių lentynose“, – sako V. Jorudas.

Anot jo, prie bitėms palankesnės aplinkos kūrimo gali prisidėti ne tik gyventojai, bet ir verslas.

„Verslai gali turėti reikšmingą poveikį – kurdami žaliąsias erdves, sodindami medingus augalus, įrengdami avilius ant pastatų stogų ar stiprindami atsakingus ūkininkavimo ir produkcijos atrankos standartus. Svarbu ne tik infrastruktūra, bet ir nuoseklūs pasirinkimai. Ne veltui į parduotuves atvykstančią produkciją testuojame dėl šimtų pesticidų rūšių – mums svarbu ne tik tai, kad pirkėjai rastų kokybiškus ir šviežius maisto produktus pigiau, bet ir kad jų auginimas prisidėtų prie tvaresnės ekosistemos. Tai, kas sveika žmogui, sveika ir bitėms“, – pažymi V. Jorudas.

Jis priduria, kad biologinės įvairovės stiprinimas prasideda nuo nuoseklių sprendimų – atsakingai formuojant tiekimo grandinę, skatinant tvaresnius pasirinkimus ir didinant visuomenės sąmoningumą apie vietos produkcijos bei sezoniškumo svarbą.

„Be bičių nebus ir derliaus, todėl džiaugiamės galėdami bent žingsneliu prisidėti prie to, kad bitės neštų ne tik medų, bet ir apdulkintų augalus, padėdamos mums visiems turėti geresnį lietuvišką derlių“, – sako jis.

Miesto bičių nereikia bijoti

Nors aviliai ant pastatų stogų kai kuriems gyventojams vis dar kelia klausimų, specialistai ramina, kad profesionaliai prižiūrimos bitės žmonėms pavojaus nekelia.

„Dažnai miesto gyventojai bites painioja su vapsvomis. Profesionaliai prižiūrimos ir selekcionuotos bitės yra ramios bei nelinkusios pulti praeivių. Jei jūs nesate gėlė, greičiausiai nebūsite aktualūs ir bitei“, – šypsosi P. Chockevičius.

Pasak jo, ant „Iki“ stogų gyvenančios bitės yra savotiškos apdulkintojų ambasadorės, padedančios žmonėms geriau pažinti šiuos vabzdžius ir suprasti jų svarbą visai ekosistemai. Be to, rinkdamos nektarą jos prisideda prie aplinkinių augalų apdulkinimo, todėl aplink parduotuves ir kitose miesto erdvėse gali formuotis dar gyvybingesnė ir žalesnė aplinka.