Spaudos centras
Spaudos centras
Įvairių miestų mugėse galima rasti gausybę tradicinių ir naujų maisto produktų – nuo vietinių sūrių iki saldumynų ar gėrimų iš kitų šalių. Tačiau maistas – tai ne tik skonis. Jį gali išskirti vieta, kurioje produktas užaugintas, pakuotė ar paties gaminio išvaizda, o kai kuriais atvejais – net patentu saugoma sudėtis. Pasak „Sorainen“ advokato, intelektinės nuosavybės eksperto Marijaus Dingilevskio, čia slypi kur kas daugiau teisinių klausimų nei dauguma vartotojų ar net gamintojų pagalvoja. Ar galima apsaugoti sūrį taip, kaip dainą? Kodėl „Tic Tac“ pavyko, o „KitKat“ – ne? Ir kuo skiriasi vardas „Feta“ nuo bet kurio kito sūrio pavadinimo?
„Vienas įdomiausių klausimų, kalbant apie intelektinę nuosavybę, ar galima apsaugoti maisto skonį: juk per jį taip pat atsiskleidžia žmogaus kūrybiškumas, tad kodėl maistas negalėtų būti laikomas kūriniu kaip daina ar filmas? Bet Europos Sąjungos (ES) teismai jau yra pasakę, kad skonis nėra saugomas kūrinys“, – aiškina M. Dingilevskis.
Minėtame 2018 m. sprendime buvo nurodyta, kad šiuo metu neįmanoma skonio tiksliai identifikuoti ir aprašyti. Jeigu muzika gali būti užrašyta penklinėje, literatūros kūrinys išreiškiamas žodžiais ir simboliais, skonio tokiu būdu užfiksuoti negalima. Skonio patyrimas yra subjektyvus – jis priklauso nuo amžiaus, mitybos įpročių ar net nuotaikos. Todėl, pasak eksperto, skonis negali būti registruojamas nei kaip kūrinys, nei kaip prekės ženklas.
„Tic Tac“ pavyko, „KitKat“ – ne
Nors tiesiogiai skonio apsaugoti negalima, maisto pramonėje galima saugoti vaizdinius, žodinius žymenis ar formas, kurios dažniausiai ir padeda vartotojui atpažinti produktą. Europos teismai yra pripažinę apsaugą „Ritter Sport“ šokolado kvadratinei formai ar „Tic Tac“ saldainių pakuotei. Registruose galima rasti ir „Toblerone“ šokolado pakuotės bei pačios šokolado formos apsaugą, taip pat įvairių gėrimų butelių išvaizdos registracijas.
Tokia praktika rinkoje gana įprasta, tačiau ji pasiteisina ne visada. Pavyzdžiui, „Nestle“ bandė įregistruoti keturių šokolado pirštelių „KitKat“ formą, tačiau teismai nusprendė, kad ji neturi pakankamo skiriamojo požymio.
Geografinės nuorodos: maisto pasas Europoje
M. Dingilevskis teigia, kad dalis maisto produktų tam tikrose vietovėse gaminami jau šimtus metų. Juos išskiria vietos klimatas, dirvožemis ar gamybos tradicijos, todėl pirkėjams svarbu, kad tokie gaminiai būtų vadinami tikruoju vardu, o gamintojams – kad kiti nepasinaudotų jų istoriniu įdirbiu.
Tam ES veikia geografinių ir kilmės vietos nuorodų sistema. Tokia nuoroda gali būti produkto pavadinimas arba vietovardis. Jei produktas turi kilmės vietos nuorodą, tai reiškia, kad visas jis pagamintas tradiciniu būdu ir visi ingredientai kilę iš konkrečios teritorijos. Geografinei nuorodai užtenka, kad bent viena gamybos stadija vyktų toje vietoje.
Pavyzdžiui, vokiškas kumpis „Westfälischer Knochenschinken“ turi būti gaminamas Vestfalijoje, tačiau kiaulės gali būti auginamos ir kitur. Lietuvoje tokią apsaugą turi 15 produktų, tarp jų – „Liliputo“ sūris, „Daujėnų naminė gira“ ir „Kaimiškas Jovarų alus“. Pietų Europos šalys tokių produktų turi daug daugiau: Italija – beveik 1000, Ispanija – apie 400, Graikija – beveik 300, Portugalija – apie 200. Tarp žinomiausių pavyzdžių – ispaniškas Mančego sūris (isp. queso manchego), prancūziškas „Camembert de Normandie“ ar graikiška „Feta“.
„Ši apsaugos sistema yra griežta. ES teismai, pavyzdžiui, apgynė La Mančos ūkininkus, gaminančius Mančego sūrį, kai kiti gamintojai ant savo produktų uždėjo Don Kichoto atvaizdą. Teismas nusprendė, kad toks ženklinimas vartotojui sudaro įspūdį, jog ir pats sūris kilęs iš La Mančos, todėl tai buvo pripažinta pažeidimu“, – dėsto „Sorainen“ ekspertas.
Maisto ateitis: patentais saugomi receptai ir inovacijos?
Svarbu ir tai, kad saugoma yra ne tik maisto istorija, bet ir naujovės. O gamintojai nuolat kuria naujus produktus, receptus ar gamybos būdus, reaguodami į besikeičiančius vartotojų įpročius.
Ieškodamos mėsos pakaitalų alternatyvos, tokios bendrovės, kaip „Impossible Foods“ ar „Beyond Meat“ yra užregistravusios patentus, susijusius su heme baltymais ar medžiagomis, imituojančiomis mėsos struktūrą. Tokiuose patentuose tiksliai aprašoma, kaip gaminami šie produktai. Toks patentas galioja 20 metų ir leidžia laikinai apsaugoti receptą ar technologiją.
„Pavyzdžiui, Lietuvos patentų registre galima rasti net kelis skirtingus majonezo receptus. O kitose šalyse patentuojami ir kitokie receptai – Vokietijos bendrovė „Katjes Fassin“ yra užregistravusi veganiško šokolado receptą, kuriame naudojami hidrolizuoti avižiniai miltai, suteikiantys gaminiui ypatingą tekstūrą. Šis patentas tapo rimtu ginčo objektu: 2024 m. „Katjes Fassin“ uždraudė garsiajai šokolado gamintojai „Lindt“ kopijuoti jų veganišką šokoladą. Kol kas byla dar nėra baigta, tad šio išradimo istorija vis dar tęsiasi“, – dalijasi M. Dingilevskis.
Kūrybiškumo apsauga teisinėmis priemonėmis
O Vilniaus ir kitų miestų mugėse prekiaujantiems gamintojams M. Dingilevskis pataria įvertinti, jog produkto vertė gali glūdėti skirtinguose produkto elementuose. Tai gali būti išskirtinė forma, pakuotė, pavadinimas ar net receptas.
„Intelektinės nuosavybės apsauga – tai būdas apsaugoti savo kūrybiškumą teisinėmis priemonėmis, kol produktas keliauja nuo vietinės mugės stendo iki tarptautinių lentynų. Visad verta pagalvoti apie gaminio apsaugą registruojant prekių ženklą, pramoninį dizainą ar patentą. Tokia apsauga ypač svarbi, kai planuojama plėtra – dalyvavimas parodose užsienyje, produkcijos eksportas ar bendradarbiavimas su prekybos tinklais. Registracijos ir kiti veiksmai, būtini apsaugoti intelektinę nuosavybę, turi būti atlikti laiku ir strategiškai. Juk apsauga yra reikalinga ir tada, kai produktą reikia apsaugoti nuo kopijavimo ar nesąžiningos konkurencijos“, – priduria „Sorainen“ intelektinės nuosavybės teisės ekspertas.