Ar poilsis gali keisti žmogų? „Bičiulių kelionės“ kviečia atostogas išgyventi kitaip

Atostogų pasirinkimų šiandien netrūksta, tačiau rasti pusiausvyrą tarp komforto ir nuotykių vis dar nėra paprasta. Kai ateina ilgai lauktos atostogos, dažniausiai atsiduriame tarp dviejų kraštutinumų: arba renkamės saugų, bet nuspėjamą „viskas įskaičiuota“ viešbutį, iš kurio grįžtame be ryškesnių prisiminimų, arba žvelgiame į ekstremalias ekspedicijas, kurios reikalauja geležinės fizinės ištvermės ir kelia daugiau streso nei džiaugsmo.

O kas, jei egzistuoja trečias kelias, kuriame telpa ir jaukus komfortas vakare, ir emocijų kupinas nuotykis dieną?

Rinkoje pasirodęs naujas kelionių organizatorius „Bičiulių kelionės“ siūlo būtent tai – ne tik kelionę, bet ir patirtį, po kurios ne vienam keliautojui kalno viršūnėje tenka nubraukti džiaugsmo ašarą.

Rinkos kraštutinumai ir ieškomas aukso vidurys

„Bičiulių kelionių“ įkūrėjai Marijus Rudžionis ir Justinas Ugianskis šią idėją išnešiojo ne biuruose, o patys keliaudami kalnų takais. Iš pradžių keliavę dviese, jie greitai suprato, kad tai, ką jie patiria – tą džiaugsmą ir laisvę – norisi perduoti ir kitiems.

„Kai pradėjome keliauti patys, greitai pastebėjome rinkos kraštutinumą – arba tau siūlomas pasyvus gulėjimas prie baseino, kur dienos susilieja į vieną nuobodžią masę, arba techniškai sudėtingos, alinančios ekspedicijos, kurios paprastam žmogui gali kelti ne džiaugsmą, o nuolatinį nerimą,“ – pasakoja Justinas Ugianskis.

„Mes supratome, kad trūksta aukso vidurio. Žmonės nori komforto, geros lovos ir kokybiško maisto, bet kartu jiems reikia ir įsimintino nuotykio, kuris leistų pasijusti gyviems,“ – papildo Marijus.

Tai tapo jų pagrindiniu principu: sukurti maršrutus, kurie peržengia įprastą komforto zoną, tačiau nereikalauja profesionalaus alpinisto pasiruošimo. Tai nuotykiai tiems, kurie nori nepamirštamų patyrimų, bet siekia saugumo ir palaikymo kiekviename žingsnyje.

Emocinė via feratų anatomija – kai kalnai nuima visas kaukes

Viena iš ryškiausių „Bičiulių kelionių“ vizitinių kortelių – kruopščiai atrinktos via feratos (įrengti laipiojimo maršrutai uolose su lynais ir metalinėmis pakopomis). Įdomiausia tai, kad vadovai renka ne pačias sudėtingiausias fizines trasas, bet maršrutus, kurie pasižymi stipriu emociniu patyrimu.

Tai nėra neįveikiamo sudėtingumo sienos – šiomis feratomis sėkmingai lipa ir moterys, kurios pirmą kartą gyvenime atsiduria kalnuose. Tačiau po tokio žygio vyksta emocinė transformacija. Aukštis, adrenalinas, įspūdingas peizažas ir momentinė abejonė „ar aš galiu?“ sukelia tokius išgyvenimus, kad pasiekus viršūnę neretai pasipila ašaros. Ir tai nėra silpnumo ašaros – tai giluminio palengvėjimo, pasididžiavimo savimi ir emocinio „lūžio“ akimirkos, kurios išlaisvina nuo mėnesiais kaupto kasdienio streso.

„Mūsų maršrutai sukurti ne sportininkams ar ekstremalams, o paprastiems, aktyvesnį gyvenimo būdą mėgstantiems žmonėms. Via feratos, kurias parenkame, nėra techniškai neįveikiamos – tikrasis iššūkis čia yra emocinis. Mes visada einame šalia, palaikome, o jei žmogus viduryje trasos priima sprendimą neiti toliau – tai niekada nėra pralaimėjimas. Tai drąsa suprasti ir gerbti savo ribas. Tokie sprendimai mūsų grupėse priimami su visišku palaikymu, be lašo pasmerkimo,“ – teigia Justinas.

Būtent vadovų požiūris dažnai tampa tuo, kas lemia visą kelionės patirtį. Jie niekada nepalieka naujokų vienų – patyrę kelionių vadovai visada eina šalia, saugo, padeda suvaldyti kvėpavimą ir emocijas, tampa psichologine atrama tada, kai žengti kitą žingsnį atrodo baisu.

Daugiau nei kelionė – gyva bendruomenė.

Nors ekstremalūs išgyvenimai kalnuose yra tai, kas patraukia dėmesį, tikroji „Bičiulių kelionių“ širdis plaka visai kitur. Marijus ir Justinas nuo pat pradžių kėlė vieną esminį reikalavimą savo veiklai – tai neturi būti tiesiog grupė nepažįstamų žmonių, nusipirkusių tą pačią paslaugą. Tai turi būti bendruomenė.

„Nuo pat pirmos dienos mūsų tikslas buvo aiškus – mes nekuriame turistinio produkto, mes kuriame gyvą bendruomenę. Kai 10 – 15 nepažįstamų žmonių apsigyvena viename name, kartu gamina vakarienę, dalinasi dienos išgyvenimais ir pjausto daržoves bendroje virtuvėje, natūraliai užsimezga ryšys. Dingsta socialinės kaukės, titulai ir pareigos. Žmonės čia nesijaučia klientais – jie tampa bičiuliais, šeima, kurioje kiekvienas yra priimtas ir išgirstas,“ – akcentuoja Marijus Rudžionis.

Pasak įkūrėjų, toks modelis pasiteisino nuo pirmųjų kelionių. Mažos grupės (iki 10–15 keliautojų) apsistoja ne standartiniuose viešbučio kambariuose, kur vakare visi išsivaikšto po savo kambarius, o didelėse vilose ar erdviuose kalnų namuose su bendromis virtuvėmis ir svetainėmis. Žodis „vila“ čia reiškia ne pompastiką, o bendrą erdvę gyvenimui: čia kartu ruošiami pusryčiai, verda vakaro pokalbiai, dalinamasi įspūdžiais.

Šis ryšys nesibaigia grupėms grįžus namo. Visi keliautojai integruojami į bendrą „Facebook Messenger“ pokalbių platformą, kurioje verda nuolatinis gyvenimas. Čia ne tik dalinamasi nuotraukomis ar pranešimais apie naujus maršrutus – čia gimsta naujos draugystės, organizuojami susitikimai ir palaikomas tas pats ryšys, kuris užgimė kopiant kalnų takais.

Šiuo metu „Bičiulių kelionės“ sparčiai plečia savo veiklą. Prie įkūrėjų Marijaus ir Justino jau prisijungė trys nauji komandos nariai. Tokia komanda užtikrina, kad kiekvienoje kelionėje su grupe dirbs du vadovai.

„Mūsų ambicija – ne tik augti iki trijų kelionių per mėnesį, bet ir išlaikyti tą artimą ryšį su kiekvienu keliautoju. Mes norime parodyti, kad nuotykis nėra skirtas tik išrinktiesiems. Kiekvienas, turintis bent lašą smalsumo ir noro patirti kažką naujo, mūsų bendruomenėje ras savo vietą – ir galbūt atras visai kitokį save.“ – atvirauja Marijus Rudžionis.

Ar išdrįsite žengti pirmąjį žingsnį?

„Bičiulių kelionės“ siekia parodyti, kad aktyvios kelionės gali būti ir komfortiškos, ir bendruomeniškos. Tai kelionės ne kiekvienam – jos netiks tiems, kurie nori savaitę praleisti nekeisdami pozos ant gulto. Bet jos gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie gyvena bent kiek aktyvesnį gyvenimą ir jaučia, kad kasdienybėje pritrūko tikrų, nesuvaidintų emocijų.

Jums nereikia būti sportininku. Jums nereikia turėti alpinizmo patirties. Viskas, ko reikia – tai nusiteikimo judėti, lašo drąsos pabandyti ir atviros širdies naujiems žmonėms. Nes kartais geriausia, kas gali nutikti atostogų metu – tai peržengti savo baimės ribą, patirti tą palaimingą nuovargį ir suprasti, kad kalno viršūnėje tu nesi vienas.

Galbūt laikas atsakyti sau į klausimą: ar kitos jūsų atostogos bus tik dar viena nuotraukų galerija telefone, ar patirtis, kuri visam gyvenimui pakeis jūsų požiūrį į save?

Biciuliukeliones.lt