Ar turėsime „Senjoro krepšelį“?

Nacionalinė sveikatos taryba (NST) organizavo nuotolinį posėdį „Sveikas senėjimas ir fizinis aktyvumas“. Posėdyje dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Utkus, NST nariai, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Seimo, kitų institucijų atstovai, taip pat senjorams atstovaujančios asociacijos, kiti dalyviai. Posėdžio metu diskutuota apie tai, kokia yra fizinio aktyvumo nauda pagyvenusiems žmonėms ir kaip paskatinti pensininkus būti fiziškai aktyviems.

Sveikatos priežiūros sistema viena negali išspręsti visų problemų

Posėdį moderavusi Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Lietuvos sporto universiteto rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė pažymėjo, kad fizinio senjorų aktyvumo tema yra labai aktuali. Mūsų visuomenė stipriai sensta, didesnė dalis žmonių senėjanti, tad sveikatos priežiūros sistema nepajėgi pati viena išspręsti visų problemų. Todėl reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kai bendromis pastangomis stengiamasi kuo labiau žmones įtraukti į aktyvią fizinę veiklą. Taip pat ir patys senjorai turėtų daugiau rūpintis savo sveikata, nes nemažai vyresnio amžiaus asmenų dėl motyvacijos trūkumo arba neturėdami pakankamai žinių vis dar fiziškai neaktyvūs.

Sporto nauda – ne tik raumenims, bet ir smegenų veiklai

Lietuvos sporto universiteto Sveikatinimo ir reabilitacijos katedros profesorius dr. Nerijus Masiulis teigė, kad fizinis aktyvumas užtikrina mūsų gyvenimo kokybę, kadangi sportas teigiamai veikia ne tik raumenis, bet ir smegenis.  Tai parodė tyrimas, kuris buvo atliktas su dviem 65 metų ir vyresnių žmonių grupėmis. Viena grupė vykdė jėgos pratimus, kita nesportavo. Po trijų mėnesių paaiškėjo, kad sportavusiems padidėjo galvos smegenų struktūra, atsakinga už atmintį, atsirado kitų teigiamų organizmo požymių, lemiančių geresnę sveikatą. Tuo tarpu nesportavusiųjų funkcijos per tą patį laiką suprastėjo. Fizinio aktyvumo naudą rodo ir kiti pasaulio mokslininkų atlikti tyrimai.

Senjorai sėsliai praleidžia apie 8,5 val. per dieną

Pranešimą tema „Kas padės pakilti nuo kėdės? Prielaidos senjorų fizinio aktyvumo skatinimui“ padarė Lietuvos sporto universiteto Sveikatinimo ir reabilitacijos katedros vedėja doc. dr. Kristina Motiejūnaitė.

Ji kalbėjo apie tai, kaip reikėtų ilginti kokybiško gyvenimo trukmę. „Vyresnio amžiaus žmonės yra sėsliausia visuomenės dalis, sėsliai praleidžianti apie 8,5 val. per dieną. Daugiau negu trečdalis vyresnių kaip 65 metų žmonių serga keliomis lėtinėmis ligomis. Ir Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau jis nori sportuoti, užsiimti aktyvia fizine veikla“, – akcentavo doc. dr. K. Motiejūnaitė.

Pranešėja pastebėjo, kad Lietuvoje prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra vienas didžiausių ES ir mus lenkia tik Rumunija: „Tai reiškia, kad mes galėjome išvengti mirčių prevencinėmis priemonėmis, bet jų netaikėme, dėl to ir neišvengėme.“

Miestuose sportuojančių senjorų yra daugiau, tačiau atokesnėse gyvenvietėse, kaimuose brandaus amžiaus žmonės sportu beveik neužsiima. Kai kurios aktyvios bendruomenės vykdo sveikatinimo projektus, tačiau jie trumpalaikiai, tad greitai baigiasi ir veikla nutrūksta.

Doc. dr. K. Motiejūnaitė pažymėjo, kad didinant senjorų aktyvumą  labai svarbus gali būti šeimos gydytojo vaidmuo. Nes šie medikai turi itin didelį autoritetą tarp vyresnio amžiaus žmonių, tad bet koks paskatinimas aktyviau įsitraukti į fizinę veiklą turėtų tarp jų atrasti atgarsį.

Skatinant senjorų fizinį aktyvumą institucijos turi bendradarbiauti

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vyriausioji specialistė Inga Gerulskienė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos atstovas Aistis Jankūnas pristatė veiklas, kurios vykdomos skatinant senjorų aktyvumą ir pasidalijo mintimis, ką numatoma daryti toliau dirbant šia linkme.

Diskusijų metu kalbėta apie tai, kad senjorų fizinis aktyvumas neturėtų būti vien sveikatos priežiūros sistemos rūpestis, reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kai ministerijos, savivaldybės, kitos institucijos bendromis jėgomis kurtų infrastruktūros, sąlygų gerinimą nuolatinei brandaus amžiaus žmonių fizinei veiklai.

Reikėtų skirti atskirą finansavimą

Doc. dr. K. Motiejūnaitė sakė, kad šioje srityje galima pasinaudoti ir užsienio šalių patirtimi. Štai Skandinavijos valstybėse vyresnio amžiaus žmonių judėjimui yra puikiai pritaikyta aplinka, infrastruktūra.  Suomijoje, kai kuriose kitose šalyse yra „Senjorų fizinio aktyvumo krepšeliai“. Tokią praktiką būtų galima taikyti ir Lietuvoje – tai yra kompensuoti išlaidas sporto inventoriui, narystėms sporto klubuose, dalyvavimui grupinėse treniruotėse, transportui iki sporto ar laisvalaikio vietų, taip pat tam tikriems užsiėmimams, plaukimo baseinų bilietams, sporto renginiams.

Nacionalinės sveikatos tarybos narė Neringa Tarvydienė pastebėjo, kad dar 2023 metais NST posėdyje buvo nuspręsta rekomenduoti įdiegti senjorų fizinio aktyvumo krepšelį, tačiau per dvejus metus nieko nepadaryta.

Dauguma posėdžio dalyvių taip pat buvo tokios nuomonės, kad reikėtų skirti atskirą finansavimą „Senjorų fizinio aktyvumo krepšeliams“.

Genovaitė Kazielienė