Spaudos centras
Spaudos centras
- „Artea“ bankas (anksčiau – Šiaulių bankas) apkarpė tiek šių, tiek ateinančių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes.
- Prognozuojama, kad dėl brangstančių paslaugų, didesnių akcizų ir CO2 dedamosios degalams vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,6 proc., o kitąmet kainų augimas atslūgs iki 2,5 proc.
- Darbo rinka išlieka atspari ir dinamiška, tačiau naujų darbo vietų vis dar sukuriama mažiau nei istorinis vidurkis. Prognozuojama, kad vidutinis nedarbo lygis šiais metais sieks 6,8 proc., o kitąmet – 7,1 proc.
- Atlyginimai ir toliau augs sparčiai: šiemet – 8,7 proc., o 2026 m. – 7,8 proc.
Nors bazinį Lietuvos ekonomikos plėtros scenarijų tenka koreguoti, maža ir atvira Lietuvos ekonomika yra išmokusi ankstesnių krizių pamokas ir naujus išbandymus pasitinka gerai pasiruošusi.
Tvari ir subalansuota pastarųjų metų ekonominė raida, žemas privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimas, sustiprėjusi namų ūkių perkamoji galia, sukaupti rezervai, diversifikuotas eksportas ir dinamiška darbo rinka Lietuvai padeda išlaikyti sveiką augimo inerciją bei užtikrina pakankamai manevro laisvės siekti užsibrėžtų investicinių ir atgrasymo tikslų“, – sako „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas.
Tikimasi, kad Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet išaugs 2,7 proc., o kitąmet – 2,5 proc. Anksčiau prognozuota, kad realaus BVP augimas tiek šiemet, tiek 2026 m. sieks 2,9 proc.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, kad Lietuvos ekonomikos apsukas lėtins padidėjusios išorinės makroekonominės rizikos.
„Galimos muitų karų eskalacijos poveikis euro zonai yra ribotas. Nėra jis reikšmingas ir tiesiogiai Lietuvai bei pagrindinėms mūsų eksporto rinkoms. Be to, vertinama muitų karų įtakos euro zonos ekonomikai skaitinė išraiška nublanksta, palyginti su COVID pandemijos ar energetikos krizės pėdsakais Europos ekonomikoje“, – pastebi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
Anot jos, Europos gamintojai neturėtų labai baimintis pigios Kinijos produkcijos konkurencijos išaugusios dėl JAV muitų. Belgijos „Bruegel“ tyrimų centro atlikta analizė rodo, kad ES produkcijos ir Kinijos eksporto į JAV aibės persidengia nežymiai, tad pigios kiniškos produkcijos antplūdžio grėsmes patirtų tik labai nedidelė dalis gamintojų. Kita vertus, pigesnių Kinijos prekių gausa prisidėtų prie žemesnės infliacijos regione.
Išorės rizikas švelnins karpomos palūkanų normos ir gausesnis skolinimas
I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad Europos centrinis bankas (ECB) šiemet bazines palūkanų normas karpys dar net tris kartus po 25 bazinius punktus ir metų gale populiariausios 6 ir 3 mėn. „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos nusistovės ties 1,5 proc. lygiu.
Mažėjant palūkanų normoms, ekonominį aktyvumą ir ciklinį atsigavimą vis labiau skatina sparčiai lengvėjanti paskolų aptarnavimo našta ir įsibėgėję finansavimo procesai.
„Kovą paskolų portfelis įmonėms augo beveik 15 proc. per metus, o gyventojams – 11 proc. Palūkanų normų kelionė žemyn ir gausesnis finansavimo srautas gaivino cikliškai jautresnes pramonės šakas, nekilnojamojo turto ir statybos sektorius“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Paskolų aptarnavimo naštai sumažėjus ir gyventojai, ir įmonės atgavo daugiau finansinės erdvės ir ėmėsi įgyvendinti iki šiol atidėliotus sprendimus. Paskolų maržos susitraukė, o portfelio kokybė išlieka aukšta.
„Pagrindinis ECB pinigų politikos kelrodis – infliacijos spaudimas – euro zonoje atslūgo. Ilgainiui, vartotojų kainas pasieks ir beveik ketvirtadaliu atpigusios naftos įtaka. Europai, kuri importuoja doleriais įkainotas žaliavas, palankus ir dolerio atžvilgiu pastaruoju metu gerokai pabrangęs euras. Dėl stipresnės valiutos importuojamos žaliavos mūsų regionui pinga“, – pastebi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
Aukštesnę infliaciją stelbs spartesnis atlyginimų augimas
Aukštesnę infliaciją Lietuvoje šiemet lemia vietinės aplinkybės: nuo metų pradžios kilstelėti akcizai, įvesta CO2 dedamoji degalams bei jau kurį laiką stebima darbo kaštų ir paslaugų infliacijos spiralė. Dėl šių priežasčių vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,6 proc., o kitąmet kainų augimas atslūgs iki 2,5 proc.
„Nors infliacija ir paūmėjusi, vis dėlto neigiamą jos įtaką vartotojų perkamajai galiai su kaupu kompensuoja spartus pajamų augimas“, – akcentuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
Pernai atlyginimų augimas išliko dviženklis ir siekė 10,2 proc. Dėl vangesnio ekonomikos pulso pastaruoju metu privačiame sektoriuje pajamos augo lėčiau. Bet sparčiau didėjo mažiausiai uždirbančiųjų bei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. „Sodros“ duomenimis, dėl to daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių apdraustųjų pajamų atotrūkis ir toliau mažėjo.
I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad vidutinis bruto darbo užmokestis ir šiemet augs sparčiai – net 8,7 proc., o kitąmet – 7,8 proc., o darbo rinka išliks dinamiška: nedarbo lygis šiais metais sieks 6,8 proc., o 2026 – 7,1 proc.
„Nors dėl aukštesnių palūkanų normų įtakos ūkis vystėsi vangiau, darbo rinkos pulsas išliko aukštas, išvengėme masinių bankrotų ar bedarbystės šuolio. Vis dėlto, darbdaviai naujų darbuotojų vis dar ieško pasyviau nei anksčiau“, – teigia „Artea“ banko ekonomistė.
Nuo 2022 m. rugsėjo naujų darbo vietų per mėnesį įregistruojama mažiau nei naujų bedarbių, o šių metų sausio-balandžio mėnesiais vidutinis per mėnesį įregistruotų naujų darbo vietų skaičius buvo trečdaliu mažesnis nei penkerių metų vidurkis.
Nerimą kelia ir žemyn svyrančios pramonės įdarbinimo lūkesčių kreivės. Tuo tarpu, paslaugų sektoriuose – ypač transporto ir statybų – darbuotojų poreikis augs.
„Statybos kompanijų pajėgumai riboti, išaugo statybų paslaugų eksportas. Statybos paslaugų paklausa didės ir Lietuvoje tiek dėl prasidėjusio ciklinio nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo, tiek dėl valstybės vykdomų ir planuojamų gynybos ir inžinerinių projektų“, – pastebi ekspertė.
Sparti ir ilgalaikė ekonomikos plėtra nėra garantuota
Anot ekonomistės, nerimą kelia išsikvėpęs Lietuvos produktyvumo augimas ir išsikvėpęs pritraukiamų užsienio investicijų srautas. Išaugęs išorės neapibrėžtumas, neslopstančios geopolitinės rizikos ir kertinių eksporto rinkų pažeidžiamumas neleidžia pamiršti, kad sparti ekonomikos plėtra nėra duotybė.
Tvariai ekonomikos plėtrai būtinas stabilumas ir palankios sąlygos. Išorinio geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo laikais bent jau šalies viduje galiojančios taisyklės turėtų būtų kuo stabilesnės.
„Derėtų pasimokyti iš Estijos, kuri po skausmingos daugiametės recesijos pagaliau taiso ekonominės politikos klaidas ir atšaukia ekonomikos augimui žalingus pajamų ir kapitalo mokesčius.
Šis išaugusio neapibrėžtumo metas nėra tinkamas plataus masto mokesčių pertvarkai. Estijos pavyzdys rodo, kad rezultatas gali stipriai nuvilti. Vertėtų kliautis mažiau ekonomikai žalingų taršos, turto ar vartojimo mokesčių korekcijomis. Be to, svarbu, kad jau surenkamos pajamos į biudžetą būtų panaudotos taupiai ir taikliai“, – pastebi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.